Kopenhagai paskelbus, kad bus atnaujinti patikrinimai prie jos
sienų su Vokietija ir Švedija, Europos Komisija pareikalavo, kad
nebūtų sugriautas vienas iš kertinių ES principų - laisvas
asmenų judėjimas.
ES teisingumo komisarė Viviane Reding, pernai
mėginusi duoti atkirtį Prancūzijos vyriausybės pastangoms
repatrijuoti čigonus, kurias ji laikė neteisėtomis, ketvirtadienį
pareiškė Danijos teisingumui Larsui Barfoedui, kad
Kopenhaga privalo raštu pateikti garantijas, jog nesikėsins į
sritį, kurioje svarbiausias žodis priklauso Briuseliui.
Pasak vieno ES diplomato, V.Reding paragino L.Barfoedą
užtikrinti, jog Danija oficialiai įsipareigos, kad jos naujoji
politika „nepadarys jokio poveikio laisvam asmenų judėjimui“.
Penktadienį Briuselyje vyksiančių tiesioginių derybų
išvakarėse V.Reding sakė ministrui, jog ji „nepaprastai
susirūpinusi dėl Danijos vyriausybės vienašališkų veiksmų“,
pridūrė diplomatas.
ES šalių vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį pademonstravo
stiprų palaikymą nepaprastosioms priemonėms 25 šalis apimančioje
Šengeno zonoje, atsiliepdami į populistų kurstomus nuogąstavimus,
kad pastarieji neramumai Šiaurės Afrikoje nulems milžinišką
ekonominių migrantų antplūdį.
Tačiau Europos Parlamento nariai pasmerkė Danijoje artimiausiomis savaitėmis planuojamus įvesti naujus suvaržymus,
suteikiančius teisę muitinės pareigūnams tikrinti keliautojus,
jeigu įtariama nusikalstama veikla, tokia kaip narkotikų gabenimas
per sieną.
„Tai niekaip nesusiję su asmenų pasų tikrinimais“, - pareiškė
Danijos integracijos ministras Sorenas Pindas, kuris
stengėsi atriboti savo vyriausybės žingsnį nuo didesnių
problemų, susijusių su atvirų sienų režimų Šengeno erdvėje,
suteikiančiu galimybę netrikdomai keliauti iki 400 mln. ES šalių
piliečių ir teisėtų migrantų.
Ministras nurodė, kad jo šalies vyriausybė sudarė susitarimą
su ultradešiniosiomis jėgomis, vis labiau besireiškiančiomis ES
politikoje, kad muitinės pareigūnams bus suteikta teisė tikrinti
automobilius, įtarus nusikalstamą veiklą.
„Manau, kad atidžiai išstudijavus šį modelį visi pamatys,
kad, cituojant Shakespeare'ą, sukelta daug triukšmo
dėl nieko“, - pareiškė S.Pindas.
ES išorinės sienos kurį laiką patyrė didesnę apgultį
Graikijoje, kurios įsiskolinimų prislėgtai vyriausybei buvo sunku
reguliuoti iš kaimyninės Turkijos besiveržiančių migrantų
srautą, todėl iš kitų Bendrijos šalių buvo pasiųsti
pasieniečiai, turintys padėti sureguliuoti padėtį.
Tačiau prasidėjus „arabų pavasariui“, Prancūzija ir Italija
uoliai siekė, kad būtų suteikta galimybė laikinai atnaujinti ES
vidinių sienų kontrolę, kai Roma išdavė laikinus leidimus gyventi
apie 20 tūkst. migrantų. Šie leidimai taip pat suteikia
teisę laisvai judėti visose Šengeno zonos šalyse.
„Privalome nesunaikinti Šengeno“, - sakė Europos Parlamento
pirmininkas Jerzy Buzekas, buvęs Lenkijos premjeras.
Didžiausiai Europos Parlamento frakcijai - konservatoriams -
vadovaujantis Josephas Daulis pareiškė, kad
„nuolatinis sienų kontrolės atnaujinimas yra nepriimtinas“.
„Mes visi esame už laisvą Europą, tačiau stipri muitinės
kontrolė nesikerta su Šengeno (sutartimi) ir iš tikrųjų yra
gyvybiškai svarbi kovos su nusikalstamumu abipus sienų dalis“, -
replikavo S.Pindas.
ES vidaus reikalų ministrai 15 balsų prieš 12 pritarė Europos
Komisijos planui leisti laikinai grąžinti pasieniečius į tam
tikras teritorijas, patiriančias staigų migrantų antplūdį,
tačiau toks žingsnis galės būti taikomas kaip paskutinė ir
griežtai kontroliuojama priemonė.
Vidinių Šengeno zonos sienų kontrolę taip pat bus galima
atnaujinti, jeigu kuri nors ES šalis nesugebėtų suvaldyti migrantų
plūsmo iš Bendrijai nepriklausančių valstybių.