„Šis įstatymas suteiktų realų pagrindą taikyti žymiąją Gražulio pataisą ATPK, kur už šeimos niekinimą būtų numatyta 6 tūkst. Lt bauda – aukščiau minėtu būdu įstatymiškai apibrėžus šeimą ne tik gėjai, bet ir vienišos mamos ar kitokios neteisingos šeimos turėtų labai atsargiai „demonstruotis“ viešumoje“, - kviesdama į diskusiją, teigė Žmogaus Teisių Stebėjimo Instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė.
Diskusijoje dalyvavo psichiatras, ŽTSI Valdybos pirmininkas Dainius Pūras, geros valios žmogaus teisių ambasadorė Nomeda Marčėnaitė, advokatas, VU profesorius Vytautas Mizaras, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas bei SADM Šeimos politikos planavimo skyriaus atstovai Tomas Milevičius ir Monika Kriaučiūnaitė.
Dvi valandas užsitęsusios diskusijos dalyvius N.Marčėnaitė ragino atsakyti į, jos manymu, esminį klausimą – kas yra vieniša mama su vaiku, kas yra vyro palikta mama su vaiku. Pasak geros valios žmogaus teisių ambasadorės, šeimos sampratos susiaurinimas iki santuokoje gyvenančių asmenų diskriminuoja didelę visuomenės dalį. „Tai yra mama su vaiku“, - atsakė T.Šalkauskas, atstovaujantis požiūrį, kad šeima turėtų būti laikoma aiškiai – teisiškai įregistruodama santuoką – savo valią gyventi kartu pareiškusi žmonių pora. „Ir mama su dviem vaikais, su trim vaikais...“ - pratęsė salė. Pasak N.Marčėnaitės, tokia šeimos politika iš esmės ne santuokoje gyvenančius žmones pavadina meilužiais, o jų vaikus – benkartais. „Jūs tą siūlote?“ - klausė diskusijos dalyvė.
Pasak V.Mizaro, visuomenė pati puikiai supranta, kas yra šeima ir negali tapti jai primestų sąvokų ir apibrėžimų įkaite. Valstybė gali ir turi teisę kištis į šeimos reikalus keletu išimtinių atvejų – nustatydama šeimos narių pareigas ir teises (pavyzdžiui, tėvų pareigas vaikams), taip pat reguliuodama klausimus, susijusius su bendro gyvenimo pabaiga ir to padariniais. Tačiau valstybė neturi teisės primetinėti apibrėžimų. Šeimos sąvokos teisė paprastai nereguliuoja – tai sociologijos, antropologijos tyrimo objektas.
D.Pūras pasidžiaugė, kad bent viena partija – konservatoriai – išdrįso pabandyti įgyvendinti savo politinę ideologiją, tačiau komplimentai tuo ir pasibaigė. Pasak psichiatro, priėmus tokį įstatymą, galimi du variantai – arba niekas nesikeis, arba šeimų situacija pablogės. „Kuri moteris geresnė – ta, nuo kurios vyras išėjo, ar ta, pas kurią išėjo?“ - retoriškai klausė D.Pūras. Kartais, esą, netgi Seime pasigirsta nuomonių, kad moteris pati kalta, kad jos vaikas auga be tėvo.
T.Šalkauskas sakė, kad kasdieninėje kalboje šeimos sąvoka vartojama labai plačiai – pavyzdžiui, net bendradarbių kolektyvas gali save taip vadinti. Bet kalbant teisiškai, reikalinga turėti aiškius apibrėžimus. Pasak T.Šalkausko, šeima turėtų būti paremta laisvu ir sąmoningu vyro ir moters apsisprendimu, ir tą aiškiausiai ir geriausiai atspindi santuokos faktas. T.Šalkauskui pritarė kalbėtojas iš salės, paklausdamas, kaip be santuokos būtų įmanoma nustatyti, nuo kada asmenys laikytini šeima – pavyzdžiui, teisiniais atvejais, kai asmenys neprivalo liudyti prieš savo šeimos narius.
Teisininkas V.Mizaras į šį argumentą atsakė, kad pasaulyje egzistuoja daug praktikų, kaip tą padaryti. Pagrindas, esą, yra bendras ūkis, turtiniai interesai, kartais atsižvelgiama ir į kartu pragyventą laiką – metus, dvejus ar pusę.
V.Mizaro požiūriu, reprodukcinė funkcija nėra pagrindinė šeimos sąlyga. Svarbiausia – tamprus emocinis ryšys, ne paskutinėje vietoje – ir lytinis pasitenkinimas. Taigi, ir žmonės be vaikų gali būti vadinami šeima. Ir nebūtinai skirtingų lyčių žmonės – du vyrai ar dvi moterys taip pat gali turėti bendrą ūkį ir būti susiję emociniais ryšiais bei patirti lytinį pasitenkinimą.
T.Šalkauskas pritarė, kad nereikėtų koncentruotis vien į gimstamumą, tačiau, pasak jo, būtina atsižvelgti į tai, kad vaikams geriausia augti, kai yra ir mama, ir tėtis. O vaikas, tėvystė ir motinystė privalo būti ginami bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar yra įregistruota santuoka, ar ne.
Diskusijoje buvo pristatytas Teisės instituto atliktas tyrimas apie šeimos politiką. Instituto atstovė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė pabrėžė, kad šeima reikalinga visuomenei, ir jos samprata priklauso nuo išsikeltų socialinių tikslų. Jeigu tikslas bus skatinti gimstamumą, šeimos politika gali būti orientuota į asmenis, galinčius turėti ir turinčius vaikų. Šalys, sėkmingai įgyvendinusios šeimos politiką, yra Švedija ir Prancūzija – jose gimstamumas krito mažiau, nei kitose. Tačiau šeimos politikos priemonės turi būti priimtinos visuomenei ir jos nepriešinti.
Po diskusijos ministerijos atstovai sakė, kad čia buvo padaryta paieškų pradžia. Galbūt šeimos sąvoka bus platesnė, o gal jos iš viso nebus. „Galutinis projektas atspindės mažiausiai priešinantį visuomenę variantą“, - sakė M.Kriaučiūnaitė