Sako, vienų reikia, kitų ne. Regis, prispausdinta gausybė studijų, nusakančių tokių specialistų poreikį dabar ir ateityje. Bet kai tas studijas atlieka skirtingos institucijos, tai ir rezultatuose lengva pasimesti.
Mat išvados būna netikslios, o pagal poreikį.
Švietimo ir mokslo ministerija senokai iš savo akiračio išstūmė aukštąsias žemės ūkio mokyklas ir rūpinasi tik grynuoliais mokslo universitetais, kurie dauginasi tiek kvadratiniu, tiek lizdiniu būdu, tarsi Lietuvoje po paskutinio surašymo būtų atsiradęs milijonas gyventojų, o ne išnykęs.
Bene realiausiai problemos mastą suvokia aukštosios žemės ūkio mokyklos, jau senokai pradėjusios kelti skaudžius klausimus ir reikalauti atsakymų iš valdininkų, kaip turi būti rengiami kvalifikuoti specialistai kaimui.
Gelbėtų tikslinės studijos
Galiausiai bent du – Seimo Kaimo reikalų ir Švietimo, mokslo ir kultūros reikalų – komitetai surengė bendrą posėdį, kuriame buvo aptartos aukštos kvalifikacijos specialistų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rengimo problemos bei jų sprendimo būdai.
Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) rektorius Antanas Maziliauskas akcentavo, kokios valstybės finansinės paramos reikia su žemės ūkiu ir kaimo plėtra susijusių studijų programų studentams. „Ta parama yra reikalinga studentams, kurie studijuoja savo lėšomis ir yra pageidaujami darbdavių. Tokia programa reikalinga jau dabar, nes matome staigų ir didelį stojančiųjų sumažėjimą į valstybės finansuojamas bei darbdavių pageidaujamas žemės ūkio studijų vietas. Vien Lietuvos žemės ūkio universitete per 2009–2010 metus studentų priėmimas į nuolatines studijas sumažėjo daugiau nei du kartus, į ištęstines – 2,3 karto. Valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažėjo net 5,6 karto. Ypač sumenko agronomijos studijos, kuriose 2010 m. į valstybės finansuojamas vietas priimti tik devyni studentai. Lietuvos ateičiai iškyla rimtas pavojus. Mes prarandame specialias kompetencijas modernizuojant žemės ūkį ir vykdant kaimo plėtros procesus. Iškyla rimta grėsmė ir agrarinio mokslo raidai“, – kalbėjo LŽŪU rektorius A. Maziliauskas.
Tos pačios tendencijos pastebimos ir veterinarijos mokslų studijose. Atėjo metas pasakyti, kiek ir kokių specialistų privalo parengti universitetai, kolegijos ir specialiosios mokyklos. Pagaliau reikia žinoti, ar teisingai sudėliotos programos priėmimo studijoms.
Mokslo žmonių tikinimu, galima ir nepertvarkyti nustatyto aukštojo mokslo finansavimo tvarkos. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad valstybės parama būtų skiriama pagal nustatytus kriterijus tiems asmenims, kurie įstojo į valstybės nefinansuojamas vietas ir yra pageidaujami bei finansiškai remiami darbdavių.
Variacijos mokslo tema
Seimo narys Vydas Gedvilas akcentavo tikslinių studijų svarbą. Pasak jo, labai svarbu žinoti, kiek universitetų numatę išankstines tikslines vietas. Jam oponavo švietimo ir mokslo viceministrė Neringa Putinaitė. Jos tikinimu, specialistų rengimo tvarka ir tikslinis finansavimas – du skirtingi dalykai.
Seimo narys Jonas Jagminas sakė, kad nereikia išradinėti dviračio. Europos patirtis rodo, kad tereikia pertvarkyti valdymą. Pasak jo, Švietimo ir mokslo ministerija nepajėgi kuruoti žemės ūkio mokslą. Valdymo vadeles turėtų perimti Žemės ūkio ministerija.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pabrėžė, kad Žemės ūkio universitetas atsidūrė situacijoje – būti ar nebūti. Tai, kas dabar vyksta, veda į nebūtį. „Mes turime klausti, ar valstybė turi modelį, kaip išsisukti iš padėties. Natūralu klausti, kas tai turi padaryti. Turime atsakyti į klausimą – ir kada.
Suvokiame, kad agrarinis sektorius atsidūrė savaiminio susinaikinimo būklėje. Todėl siūlomi tikslinės tvarkos modeliai turi atsirasti realybėje. Ar išloštume mokslo kuravimo reikalus perdavę Žemės ūkio ministerijai, abejoju. Kažin, ar tokio sprendimo mums šiandien reikia?“ – kalbėjo komiteto pirmininkas V. Stundys.
Švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė griebė jautį už ragų. Ji kėlė klausimus, kokių specialistų reikia žemės ūkiui. Jos manymu, ŽŪM pirmiausia turėtų atsakyti į tokius klausimus.
Nusileiskime ant žemės
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas rėžė tiesiai, kad šįkart buvo diskutuojama apie nieką. „Apmaudu, kad Švietimo ir mokslo ministerija nežino realios padėties. Mums reika specialistų. Paklausa yra, pasiūlos nėra. Padėtis kritinė. Nebeturime zootechnikų, stinga selekcininkų. Tad kodėl išskirtinės sąlygos sudaromos muzikams ir artistams? Tai ir paklauskime, ar ilgai grosime nepavalgę?“ – retoriškai teiravosi J. Talmantas.
Bendrojo lavinimo programas į šuns dienas išdėjo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis. Jo tikinimu, baigusieji vidurines moka neblogai keiktis rusiškai, o angliškai ir to nemoka. „Mums reikia kokybės specialistų. Tad turime atsakyti į klausimą, kiek mums reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriems galėtume suteikti ir sudaryti geras ar palankias sąlygas dirbti,“ – kalbėjo E. Makelis.
Tai reikalinga ar ne tikslinė žemės ūkio specialistų programa? Kodėl Švietimo ir mokslo ministerija vengia atsakyti į konkretų žemės ūkio mokslo šviesulių klausimą?
„Tikslinė tvarka rengiama“, – lakoniškai atšovė N. Putinaitė.
Po diskusijos Kaimo reikalų komitetas pritarė Lietuvos žemės ūkio universiteto parengtai Valstybinės finansinės paramos su žemės ūkiu ir kaimo plėtra susijusių studijų programų studentams, kurie studijuoja savo lėšomis, tačiau yra pageidaujami darbdavių, programai.