Seime vakar svarstant J.Šimėno stumiamas prieštaringai vertinamas Miškų įstatymo pataisas paaiškėjo, kad parlamentarams išdalytas tekstas gerokai skiriasi nuo kompiuteryje matomo varianto.
Tačiau į dokumentų nesutapimus dėmesį atkreipęs ir nenutylėjęs A.Valinskas, užuot sulaukęs padėkos, išgirdo J.Šimėno grasinimą kreiptis į prokuratūrą: „Norėčiau prašyti Generalinės prokuratūros, kad ji ištirtų A.Valinsko pasakytą frazę, jog aš esu paėmęs kyšį už šio įstatymo priėmimą. Tai – šiurkštus šmeižtas.”
Sunku pasakyti, kiek pamatuoti tie A.Valinsko įtarinėjimai ir gėdijimai, bet pastaruoju metu J.Šimėno akibrokštų iškyla vis dažniau ir ryškiau.
Antai tik vakar Seimas pagaliau išravėjo anksčiau priimtame, bet sustabdytame Atsinaujinančių energetikos šaltinių įstatyme tyčia ar netyčia paliktas piktžoles, o istorija ir vėl kartojasi – šį kartą su kitu J.Šimėno teikiamu dokumentu.
Bet politiką į šį postą delegavę konservatoriai atkakliai tyli, tarsi jiems visiškai nerūpėtų bendražygio pečius vis užgriūvantys įtarimai.
Nejaugi akis badantis Aplinkos apsaugos komiteto vadovo darbo brokas matyti tik vienam A.Valinskui?
O gal įstatymuose atsirandančios tam tikroms interesų grupėms palankios klaidos – tik nelemti sutapimai?
Galbūt gerbiamas J.Šimėnas iš tiesų Lietuvai nori tik gero, o A.Valinskas, kurio buvusio rinkimų štabo nariai šiuo metu yra teisiami už parašų klastojimą, tų gerų kolegos darbų tiesiog nemato ir tepa tuo, kuo pats buvo išteptas?