„Turime geriau vieni kitus suprasti, kad šių visų problemų
nebūtų. Mūsų dialogas turi būti nuoširdesnis ir atviresnis, nes
galbūt per pastaruosius 20 metų iš mūsų pusės jis nebuvo
geriausios kokybės. Tačiau kalbėdami nuoširdžiai ir atvirai apie
sunkias problemas galime jį pataisyti“, - sakė diplomatas, kurį
cituoja PAP agentūra.
Viceministras pabrėžė, kad kalbos apie antilenkiškumą
Lietuvoje yra neteisingos. Jo nuomone, kai kurių lenkiškų
organizacijų Lietuvoje lyderiai pasirinko netinkamą dialogo formą
su Lietuvos pareigūnais.
„Jie pasirinko tezę, kad lietuviai nusiteikę antilenkiškai,
tačiau galiu užtikrinti, kad Lietuvoje jokios antilenkiškos
isterijos nėra“, – sakė E.Meilūnas Lenkijos žurnalistams.
Spaudos konferencijoje jis kalbėjo, kad didžiausia dvišalių
santykių problema yra ne teisiniai aktai, bet „abipusis nusiteikimas“
ir egzistuojantys stereotipai.
E.Meilūnas pabrėžė, kad ketvirtadienio Europos Sąjungos
Teisingumo teismo Liuksemburge sprendimas dėl pavardžių rašybos
aiškiai parodė, jog Lietuva nelaužo ES garantuojamų teisių ir
pridūrė, kad tai galėtų būti kelio pradžia, gerinant dialogą
tarp Lietuvos ir Lenkijos.