Bažnyčia ir jai artimos organizacijos vis dažniau kišasi į politiką ir spaudžia valdžią. Be to, patys politikai – pirmiausia valdantieji konservatoriai – uoliai pataikauja dvasininkijai.
Tuo ėmė stebėtis net kai kurie valdančiųjų partijų lyderiai.
„Atrodo, sukame į tą kelią, iš kurio prieš du dešimtmečius pabėgome, tik jo gale neva esantis rojus – neberaudonas”, – ištarė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Įstatymų kalviai – ir kunigai
Smarkiai išaugusį Bažnyčios politinį vaidmenį rodo ne vienas šiuo metu svarstomas įstatymų projektų bei dėl jų vykstantys ginčai.
Bene aršiausios grumtynės Seime verda dėl dviejų Dirbtinio apvaisinimo įstatymo variantų – „konservatyviojo” ir „liberaliojo”.
Bažnyčios atstovai ir jų rėmėjai politikus užpylė laiškais, kuriuose „liberaliojo” projekto šalininkai kone atvirai vadinami žmogžudžiais, nes nori įteisinti embrionų šaldymą ir saugojimą.
Kulminaciją šios batalijos pasiekė šią savaitę vykusiame konservatoriaus Antano Matulo vadovaujamame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuriame turėjo būti nuspręsta, kuris variantas keliaus į Seimo salę.
Įtemptas posėdis vyko už uždarų durų, iš jo buvo išprašyti net jame norėję dalyvauti dvasininkai. Gal todėl nugalėjo „liberaliojo” projekto šalininkai.
Po tokio Seimo komiteto sprendimo „krikščioniškų vertybių” pamynimu susirūpino pats dešiniųjų vedlys premjeras Andrius Kubilius.
Tuo tarpu kitas konservatorius Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys paskelbė, kad frakcija į savo posėdį pasikvies Bažnyčios atstovus ir kartu su jais išsamiai aptars, kaip ginti krikščionišką poziciją.
„Naikintojams” – grasinimai
Bažnyčia ir jos rėmėjai smarkiai atakuoja ir kai kurių Seimo narių užmojus atšaukti alkoholio reklamos draudimą.
Politikai, siekiantys atšaukti absoliutų alkoholio reklamos draudimą, teigia, kad vienintelis to draudimo padarinys – daugiau pinigų teka į Rusijos transliuotojų ir Baltarusijos alkoholio gamintojų kišenes.
Tačiau taip aiškinančius politikus laiškais puolė atakuoti visuomeninis premjero patarėjas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Imta atvirai grasinti, kad apie tų Seimo narių, „tautos naikintojų”, kurie parems šį siūlymą, nusikaltimus rinkėjams bus skelbiama prie bažnyčių.
Smurtautojus – į bažnyčią
Tuo tarpu ketvirtadienį Seimui pateiktas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas iš karto ėmė buksuoti.
Dalis dešiniųjų jau ir anksčiau aiškino, kad tai pažeis „tradicines lietuviškos šeimos vertybes” ir yra neleistinas kišimasis į privatų gyvenimą.
Konservatorius Egidijus Vareikis paskelbė, kad nuo smurto šeimoje gali apsaugoti ne įstatymai, o lankymasis bažnyčioje ir tradiciškas pareigų šeimoje paskirstymas.
E.Vareikio minčiai, kad įstatymu įtvirtintos bausmės smurtautojams gali sugriauti šeimą, aktyviai pritarė socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Donatas Jankauskas.
Tačiau ministras ir jo bendražygiai nesibodi įstatymu reguliuoti žmonių privataus gyvenimo, kai nori pademonstruoti, kad jis ir jo partija ištikimai laikosi „tradicinių krikščioniškųjų vertybių”.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseniai parengė įstatymo projektą, kuriuo numatyta, kad šeima laikoma tik susituokusi pora.
Už tokią nuostatą mūru stojo ir viena konservatorių lyderių Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji pareiškė, kad šalyje vyrauja per daug liberali atmosfera, kad Lietuva – krikščioniškas kraštas, todėl gyvenimas ne santuokoje – nuodėmė.
Pamokslai supykdė liberalą
Po tokių pareiškimų liberalų lyderis E.Masiulis ironiškai paragino parengti „Santykių lovoje politikos pagrindų įstatymą”.
„Lietuvos rytui” E.Masiulis teigė, kad demokratinėje visuomenėje skirtingos grupės ir asmenys turi ginti savo pasaulėžiūrą ir dėl jos diskutuoti.
Tačiau, pasak liberalo, politikai savo pasaulėžiūrą įstatymais turi įgyvendinti itin atsargiai.
„Aš, pavyzdžiui, taip pat esu krikščionis ir katalikas. Tačiau man, kaip liberalui, visiškai nepriimtina, kad kai kurie Bažnyčios hierarchai ir juos remiantys politikai savo pažiūras gina politine jėga, įstatymais reguliuoja arba draudžia tai, ką turėtų nuspręsti tik patys piliečiai.
Su pasaulėžiūros ar moralės reikalais susiję įstatymai turėtų užtikrinti piliečiams maksimalią apsisprendimo laisvę, o ne įtvirtinti kokios nors konkrečios religijos ir jos nuostatų dominavimą.
Tai mėginančius daryti politikus – pirmiausia konservatorius – nesunku suprasti. Ne už kalnų rinkimai, o mobilizuoti savo rėmėjus reikia.
Politikų jautrumą prieš rinkimus puikiai mato ir Bažnyčios atstovai ir tuo akivaizdžiai naudojasi.
Tačiau politikai peržengia savo konstitucinių įgaliojimų ribas, o dvasininkija – savo pačios deklaruojamą politinio neutralumo principą”, – dėstė E.Masiulis.