Tokios specialistų nuomonės pateiktos Seimo komitetams,
svarstantiems du nutarimo projektus, kuriais Vyriausybei siūloma
atsisakyti laikrodžių rodyklių sukimo dukart per metus.
Balandį parlamentarai priėmė rezoliuciją dėl sezoninio laiko
atsisakymo ir po pateikimo pritarė dviem nutarimo projektams, kuriais
siūloma likti gyventi vasaros arba žiemos laiku. Pastaruosius ir
svarsto Seimo komitetai.
Valstybinio psichikos sveikatos centro Ekonomikos komitetui
pateiktoje išvadoje teigiama, kad specialių tyrimų, kokią įtaką
žmonių psichikos sveikatai daro vasaros laiko taikymas, Lietuvoje
nėra daryta. Tačiau remdamiesi užsienio kolegų žiniomis, Lietuvos
psichiatrai tvirtina, kad laikrodžio rodyklių sukimas dukart per
metus neigiamai veikia žmogaus psichiką.
„Nuolat kaitaliojant laiką, biologinis ir astronominis laikas ima
nesutapti, sutrikdomas miego-budrumo ritmas, dažnėja nuotaikos
svyravimai, išryškėja lėtinis nuovargis, depresijos, kurių ypač
padažnėja pavasarį ir rudenį, t. y. jų pikai sutampa su sezoniniu
astronominio laiko keitimu“, - rašoma Valstybinio psichikos sveikatos
centro išvadoje.
Anot jos, „nestabilus laikas laužo įprastinį biologinį ritmą
ir įneša papildomą nestabilumo faktorių į psichologinę
atmosferą visuomenėje“.
„Manome, kad sezoninio laiko kaitaliojimo atsisakymas leistų
išvengti daugelio negalavimų, kurie išryškėja, keičiant
įprastus gyvenimo stereotipus. Valstybė turėtų gyventi laiku,
atitinkančiu jos geografinę padėtį ir laiko juostą, o laikrodžio
rodmenys turėtų atitikti astronominį laiką“, - sakoma psichiatrų
pateiktoje pozicijoje.
Tuo metu Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos
instituto specialistai pabrėžė nepritariantys, kad Lietuva liktų
gyventi vasaros laiku, „nes tai neatitiktų valstybės geografinės
padėties ir laiko juostos“.
Europos teisės departamentas įspėja, kad ne Lietuvos valdžios
valioje spręsti dėl sezoninio laiko atsisakymo. Tokie sprendimai,
anot jo, „priklauso Europos Sąjungos, o ne valstybių narių
kompetencijai“.
„Lietuvos Vyriausybė galėtų nebent pasiūlyti Europos Komisijai
pakeisti direktyvą kartu pateikdama moksliniais tyrimais pagrįstą
nuomonę dėl sezoninio laiko netaikymo“, - tvirtina teisininkai.
Jie atkreipė dėmesį, jog tvirtinimai esą baigė galioti
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vasaros laiko
susitarimų yra netikslūs. Mat minėtame dokumente Europos Komisija
įpareigota paskelbti analogišką komunikatą kas penkerius metus,
todėl 2011-ųjų pabaigoje arba 2012-ųjų pradžioje bus paskelbtas
naują komunikatas, kuriame bus nurodyta vasaros laiko pradžia ir
pabaiga 2012-2015 metų laikotarpiui.
„Galiausiai norėtume priminti, kad dėl netinkamo ES teisės
įgyvendinimo Komisija prieš Lietuvą gali pradėti pažeidimo
procedūrą“, - įspėjo Europos teisės departamentas.
Dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į
priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas
paskutinį spalio sekmadienį.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas
nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
dėl vasaros laiko susitarimų.
Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė
praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos
Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980
metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą.
Pabaigos datą - paskutinį spalio sekmadienį - nustatė 1996 metais
įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į
pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis - į antrąją laiko
juostą.