Ryte palangiškius ir miesto svečius trimitais ir kitais muzikos instrumentais žadino Palangos pučiamųjų orkestras, nuo dešimtos valandos miesto Vytauto gatvėje šurmuliavo kermošius „Palangos Juzė“.
Lynojant penktadienį, pirmąją šventės dieną, iš 200 užsiregistravusių dalyvauti kermošiuje prekeivių dalis į kermošių neatvyko. Šeštadienį visuose kermošiaus paviljonuose sukosi liaudies amatų meistrai.
Palangiškiams ir miesto svečiams jie siūlė pasmaguriauti kulinarijos ar mėsos gaminiais, įsigyti meno dirbinių, buities reikmenų, knygų, bižuterijos, molio, juvelyrinių gaminių. Kai kurie amatininkai kvietė pasimokyti kalviauti ir verpti.
Vieni spoksojo, kiti traukė pinigines, treti domėjosi prekėmis – nuobodžiaujančių nebuvo.
Kam ne prie širdies buvo kermošius, traukė į „Ramybės“ kultūros centrą, kur buvo galima mokytis piešti ant...vandens, ėjo į miesto viešąją biblioteką, kur įvyko parodos, skirtos Palangos miesto bendradarbiavimui su Švedijos Simrishamno miestu, atidarymas arba pėdino į Jūratės ir Kąstyčio skverą, kur vyko meno kolektyvų koncertas.
Kai kurie „internetoholikai“ skvere varstė savo nešiojamus kompiuterius – Palanga šį sezoną pateikė naujovę – nemokamą internetą kurorto aikštėse ir skveruose.
Gintaras Sičiūnas, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas sakė, kad šiemet kurorto sezono atidarymo šventėje kol kas dalyvauja šiek tiek mažiau žmonių, nei praėjusiais metais. Tačiau asociacijos prezidentas džiaugėsi „geresne kurorto lankytojų kokybe.“ „Akivaizdu, kad šiemet sezono atidarymo šventėje dalyvauja daugiau kultūringesnių žmonių, kurie noriai leidžia pinigus. Būtent tokių kurorto svečių visada siekėme į Palangą daugiau privilioti. Ne paslaptis, kad anksčiau per kurorto sezono atidarymo šventes matydavome, atsiprašau už išsireiškimą, nemažai „bambalinių“ atvykėlių,“ – sakė G.Sičiūnas.
Jis sakė buvęs maloniai nustebintas per naujos gintaro muziejaus ekspozicijos atidarymą Gintaro muziejuje vakar: „Buvo neįprasta matyti daug jaunimo, ypač studentų.“
Asociacijos prezidentas pastebėjo, kad šiemet Palangos sezono atidarymo šventėje, kaip niekada anksčiau, dalyvauja labai daug užsieniečių.
„Vien prie Botanikos parko suskaičiavau septynis vokiečių turistinius autobusus,“-sakė G. Sičiūnas.
Šį savaitgalį Palangoje lankosi ir didelė Švedijos Simrishamno miesto savivaldybės delegacija. Su šiuo švedų miestu Palanga jau draugauja daugiau kaip 20 metų.
Nors į kurorto sezono atidarymo šventę atvyko keliolika tūkstančių svečių, bet, anot Palangos policijos komisariato viršininko Alvydo Katkausko, „minia yra draugiška ir pavyzdingai besielgianti.“ „Šiandien ir vakar policijos pareigūnai sulaikė po du įkaušusius šventės dalyvius. Kitokių viešosios tvarkos pažeidimų kol kas neužfiksavome“, - sakė A.Katkauskas.
Į Palangos sezono atidarymo šventę, Palangos mero Šarūno Vaitkaus kvietimu, atvyko ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Į Palangą ji atvyko iš Kretingos rajono, Darbėnų, kur dalyvavo partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai renginyje.
Palangoje Seimo pirmininkės kortežas pirmiausia stabtelėjo prie Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“.
Sanatorijoje per metus sveikatą taiso virš penkių tūkstančių vaikų. Joje vyksta renovacija, tačiau jai pabaigti dar trūksta trijų milijonų litų. Palangos meras keliskart I.Degutienei priminė apie tai. „Sanatorijoje besigydantys vaikai būtinai turi gauti tuos pinigus. Parvažaviusi į Vilnių, būtinai pasikalbėsiu su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe, kad toks finansavimas būtų skirtas. Juk Lietuvoje turime tik dvi tokias sanatorijas vaikams – Druskininkuose ir čia, Palangoje. Mano žiniomis, „Palangos Gintaras“ yra didžiausia,“ - sakė I.Degutienė.
Trečią valandą prie rekonstruoto Palangos tilto, laukdama jo atidarymo, susirinko didelė minia. I.Degutienė atvyko į jo atidarymą. „Kas nemyli Palangos?“ – ji kreipėsi į vasariškai nusiteikusią minią. Tokiems neatsiradus, Seimo pirmininkė vardijo Palangos privalumus: „Čia-baltas purus smėlis, gražiausios merginos, malonūs ir svetingi Palangos gyventojai, ir, svarbiausia, sava, nors dažniausiai šalta Baltijos jūra.“
Gerai nusiteikusi Seimo pirmininkė mostelėjo į merginas, vilkinčias tik marškinėliais ir šortais: „Pasižiūrėkite, kokios fantastiškos merginos Palangoje!”
Solidžią šventės publiką tokia Seimo pirmininkės pastaba nelabai „išjudino“.
Džiaugdamasi laiku rekonstruotu Palangos tiltu, I. Degutienė sakė: „Tikrai einame į priekį. Prisimenu, koks buvo tiltas prieš 20-30 metų. Tikėkimės, kad visi gyvensime dar geriau.“
Tilto rekonstrukcijos darbai kainavo 1 milijoną 479 tūkstančius litų. Juos atliko „Lemminkainen Lietuva“.
Palangos meras Š.Vaitkus, atidarydamas tiltą, sakė, kad „Palanga yra mylima visame pasaulyje.“ „Būtinai mylėkite Palangą taip, kaip Palangos gyventojai ir aš,“ – kvietė visus Palangos meras.
Į šventę atvykęs Vidaus reikalų ministras, palangiškis Raimundas Palaitis prisiminė, kaip prieš 20 metų su draugais šokinėjęs nuo Palangos tilto galo į jūrą. „Jūs nesekite mano pavyzdžiu, bet vidaus reikalų pareigūnai pasirūpins, kad jums visiems Palangoje būtų saugu,“ – pabrėžė ministras.
Žaliųjų judėjimo pirmininkas R.Braziulis merui Š.Vaitkui įteikė Mėlynąją vėliavą. Lietuva Mėlynosios vėliavos programoje dalyvauja nuo 2001 metų.
Mėlynosios vėliavos programa – savanoriška sertifikavimo sistema paplūdimiams ir prieplaukoms. Tai - viena iš Aplinkosauginio švietimo fondo programų. Ji skirta savivaldybėms, plėtojančioms turizmo paslaugas. Paplūdimiai ir prieplaukos yra apdovanojami Mėlynąja vėliava. Siekdami gauti Mėlynąją vėliavą, savivaldybė ir paplūdimius bei prieplaukas prižiūrinčios institucijos privalo įgyvendinti daugybę reikalavimų aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, saugumo ir paslaugų kokybės kategorijose.
Atrišę tilto atidarymo juostelę, padarytą iš kaklaraiščių su užrašu „Myliu Palangą“, valdžios vyrai ir moterys rišo juos vieni kitiems, o po to žygiavo iki Palangos tilto galo. Paskui Seimo pirmininkės palydą pėdino ir kurorto svečiai bei palangiškiai. Kai kurie jų nuoširdžiai stebėjosi matydami Seimo pirmininkę.
Spaudos konferencijoje žurnalistai Seimo pirmininkės I. Degutienės, be kita ko, klausė, ką reikėtų daryti, kad įvairūs verslo projektai Palangoje neįstrigtų daugybėje „kvado“ (Kultūros vertybių apsaugos departamento-aut.) reikalavimų.
Buvo prisimintas bendrovės „Pinus Proprius“ „įstrigęs“ statybų buvusio baseino „Jūratė“ vietoje projektas. Prokurorai, gindami viešąjį interesą, vadinamojoje paminklosauginėje teritorijoje sustabdė pradėtų objektų statybas, konstatavę, kad nepaisoma minėto planavimo dokumento reikalavimų, nors miestas tokioms statyboms neprieštaravo. Buvo prarasta investicijų už daugiau kaip 4 milijonus litų.
„Ar „kvadui“ nėra suteikta per daug įgaliojimų? Nenormalu, kad remiantis vien „kvado“ išvadomis, yra stabdomos didelė investicijos, kurioms pritaria savivaldybė,“ – stebėjosi I. Degutienė.
Aštuntą valandą, šventę „Aš myliu Palangą!“ tęs Latvijos karinių jūrų pajėgų Bigband koncertas, devintą valandą palangiškiai ir kurorto svečiai savo šypsenomis yra kviečiami prisijungti prie „šypsenų parado“, kuriame „perliukus“ pristatys kolekcininkas Gintautas Rimkus ir daug linksmų veidų.
Dešimtą valandą Jūratės ir Kastyčio skvere įvyks Palangos orkestro ir Švedijos roko grupės ‚Le Batallon Des Fous“ koncertas, o linksmybes vienuoliktą valandą užbaigs muzikinis pirotechnikos reginys ant Jūros tilto.
Sekmadienį Palangos sezono atidarymo šventę „Myliu Palangą!” užbaigs sporto renginiai – gatvės krepšinio rungtynės ir dviračių slalomas.