Jeigu sostinės netemdo sunkūs lietaus debesys, kaitina saulė, jau po pietų dešinysis Neries krantas atgyja.
Čia viena po kitos traukia jaunimo kompanijos, pavieniai vilniečiai ar vyresnio amžiaus žmonės. Beveik visi - su paklotais, kuriuos pasitiesia ant žolės.
Susirinkę prie Neries visi pramogauja, kaip išmano: vieni deginasi, kiti leidžia aitvarus ar tiesiog skaito knygą.
Krantinė tampa panaši į kitų Europos miestų parkus, kur gyventojai susirenka pailsėti po darbų.
„Sostinės“ kalbintos paupyje besiilsinčios trys studentės Inga, Indrė ir Viktorija teigė užsukančios čia visuomet, kai tik būna geri orai. Paprastai prie Neries merginos praleidžia po kelias valandas.
„Gražu, šilta, erdvu, nereikia su kitais spaustis ar toli važiuoti“, - vardijo priežastis studentės, kodėl joms patinka Neries krantinė.
Inga anksčiau pasiimdavo ir šunį, tačiau keturkojo kompanija, nors šis būdavo pririštas, nepatikdavo aplinkiniams žmonėms.
Privalumas - gatvėje prie Neries nesunku rasti nemokamą vietą automobiliui. Pavyzdžiui, norint nuvykti į Sereikiškių parką reikėtų sumokėti už mašinos stovėjimą.
Ant pievos šalia Neries deginosi ir iš Lenkijos Gdansko miesto atvykęs Krzysztofas Kania. Vyras ilsėjosi ant patiesalo ir tvirtino, kad jo mieste panašios į šią vietą, kur šalia būtų ir upė, ir pieva, ir jauki vyninė, - nėra.
„Man čia patinka. Įsikūriau netoli esančiame viešbutyje. Jau antrą dieną čia ateinu“, - gerų žodžių negailėjo lenkas.