Lietuvoje mūsų - trys milijonai, toks oficialus surašymo rezultatas (papildyta, sociologo R.Lazutkos, A.Kubiliaus komentaras)

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau nei 400 tūkstančių, rodo Statistikos departamento duomenys.

Lietuvoje moterų yra 250 tūkst. daugiau, nei vyrų.

Išankstiniais surašymo duomenimis, Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune – 321,2 tūkst., Klaipėdoje – 161,3 tūkst., Šiauliuose – 113,1 tūkst., Panevėžyje – 103,5 tūkst. gyventojų.

Galutinis gyventojų skaičius gali skirtis nuo išankstinių surašymo duomenų, įspėja Statistikos departamentas. Tikslūs skaičiai gali būti paskelbti kitais metais.

Birželio mėnesį prasidės surinktų surašymo duomenų apdorojimas. Surašymo duomenys bus skenuojami, koduojami, atliekama loginė kontrolė, vėliau – lyginami su valstybės registrų ir kitų administracinių šaltinių duomenimis.

Per surašymą buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų.

Iš viso surašyta 1 mln. 415 tūkst. būstų. Maždaug 1 proc. būstų gyventojų nedalyvavo surašyme (atsisakė ar surašinėtojai išvis nebuvo įleisti).

Premjeras: "Esame ne tik išsivažinėjanti, bet ir išmirštanti tauta"

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad įtakos šalies gyventojų skaičiaus mažėjimui turėjo emigracija ir sumažėjęs gimstamumas. Pavyzdį Vyriausybės vadovas siūlo imti iš Airijos, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo susidūrusi su panašiomis problemomis, bet sėkmingai jas įveikė.

"Tie skaičiai, kuriuos šiandien skelbia Statistikos departamentas, viena vertus, gal ir perdaug nenustebino, bet tikrai verčia dar daugiau susirūpinti tomis problemomis, kurias ne vieną kartą esame aptarinėję. Aišku, mums ypač svarbu, kad tie, kurie yra išvykę iš Lietuvos, išlaikytų ryšį ir sąsajas su Lietuva, matytų galimybes grįžti į Lietuvą. Tam ir patvirtinta Globalios Lietuvos strategija ir jos įgyvendinimas darosi dar aktualesnis", - pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

"Turime pastebėti ir tai, kad Lietuvoje per 10 metų 100 tūkst. gyventojų sumažėjo dėl natūralių dalykų, ne dėl emigracijos, tai yra, dėl to, kad gimstamumas, ypač dešimtmečio pradžioje, buvo ženkliai mažesnis už mirtingumą. Dabar tie skaičiai šiek tiek gerėja, bet mirtingumas vis dar yra didesnis už gimstamumą. Deja, tenka konstatuoti, kad esame ne tik išsivažinėjanti, bet ir tam tikra prasme - išmirštanti tauta", - gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių ieškojo premjeras.

A.Kubilius siūlė atkreipti dėmesį ir į tai, kad per dešimtmetį gyventojų skaičius sumažėjo apie 7 proc., panašiai esą yra ir pas latvius.

"Šioje vietoje verta prisiminti, kad su tokiais iššūkiais susidurdavo ir kitos valstybės, ir man visada kaip tam tikras pavyzdys, kaip buvo ieškoma atsako į tokius iššūkius, yra nelabai didelė valstybė Airija, kurioje iki 1980-ųjų metų vidurio emigracija buvo viena iš didesnių problemų, tačiau Airijos vyriausybei nuo 1980 metų vidurio pradėjus įgyvendinti didelės apimties ir tikrai radikalią Airijos ekonomikos modernizacijos programą, ji 9-ajame dešimtmetyje jau davė tikrai gerų rezultatų Airijos ekonomikai. Pirmiausia pritraukiant užsienio investicijas, kuriant geras darbo vietas, gana greitai buvo pastebėta, kad tai labai darė įtaką ir emigracijos reikalams, ir airių kelionių srautai tada buvo pasikeitę priešinga kryptimi - airiai buvo pradėję grįžti į Airiją", - dėstė A.Kubilius.

Kaip jau buvo skelbta, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, kovo 1 dieną Lietuvoje gyveno maždaug 1,4 mln. vyrų ir 1,6 mln. moterų.

Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo apklausos metu buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų.

Išankstiniais surašymo duomenimis, Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune - 321,2 tūkst., Klaipėdoje - 161,3 tūkst., Šiauliuose - 113,1 tūkst., Panevėžyje - 103,5 tūkst. gyventojų.

Statistikos departamento darbuotojai atkreipia dėmesį, kad išankstiniai gyventojų surašymo rezultatai yra įvertinti remiantis operatyviais elektroninio surašymo ir gyventojų apklausos duomenimis.

Iš viso surašyta 1 mln. 415 tūkst. būstų. Maždaug 1 proc. būstų gyventojų nedalyvavo surašyme - atsisakė ar surašinėtojai išvis nebuvo įleisti.

Išsamius gyventojų ir būstų surašymo duomenis Statistikos departamentas žada paskelbti iki 2013 metų birželio. Premjeras viliasi, kad šis skaičius bus didesnis.

Nemažėjant išvykstančių gyventojų srautui Tarptautinės migracijos organizacijos atstovė teigia, jog būtina kurti aiškią imigracijos politiką su prioritetais, kokių darbuotojų ir specialistų iš kitų šalių reikia Lietuvos darbo rinkai.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė BNS komentuodama paskelbtus preliminarius pasibaigusio visuotinio gyventojų surašymo rezultatus sakė, kad pastebėjo ir ankstesniame surašyme išryškėjusią tendenciją, kad didelė dalis išvykstančiųjų emigracijos nedeklaruoja.

„Pernai deklaruota emigracija buvo 80 tūkst., nemanau, kad tiek žmonių išvyko, paprastai išvyksta 20 tūkstančių. Matyt, deklaruoti padėjo Privalomasis sveikatos draudimas. Tačiau šiemet net ir deklaruota emigracija auga pakankamai sparčiai, rodiklis liūdnas ir verta susirūpinti“, - kalbėjo TMO atstovė Lietuvoje.

Kartu ji išsakė nuomonę, kad jau dabar Lietuvos verslui reikia įsivežti darbuotojų iš kitų šalių, o tam reikalingas sisteminis valstybės požiūris.

„Jei pasikalbėti su verslo struktūromis, tai specialistų jau seniai trūksta. (...) Mes jau seniai, kelerius metus, šnekame, kad reikalinga aiški imigracijos politika ir strategija. Tie darbuotojai tikrai atsiras, verslui reikės - kažkokie darbuotojai čia bus. Bet tikriausiai bus nekvalifikuoti ir pigūs. Labai dažnai tai yra susiję su pusiau šešėliu ar nelegalia imigracija“, - dėstė A.Sipavičienė.

Anot jos, imigracijos problemą palikus „savieigai“ Lietuvai teks tenkintis pigia, nekvalifikuota ir dažnai nelegalia darbo jėga iš užsienio ir spręsti su tuo susijusias socialines problemas.

„Reikia aiškiai žinoti, ką mes norime atsivežti. Mūsų idėja - pradėti nuo aukščiausios kvalifikacijos. (...) Aišku, mums būtų labai sudėtinga, nes tektų konkuruoti su visa Europa. Europa į tai deda labai daug pastangų, o mes užmerkiame akis. Jei pavyktų atsivežti aukštos kvalifikacijos specialistų, manau, pradėtų ir lietuviai grįžti“, - prognozavo A.Sipavičienė.

Statistikos departamentas pirmadienį paskelbė, kad, pirminiais duomenimis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų. Paskelbti preliminarūs gyventojų surašymo rezultatai parodė, kad dėl emigracijos ir neigiamų demografinių tendencijų Lietuvos gyventojų skaičius per 10 metų sumažėjo daugiau nei 400 tūkstančių.

Lietuvoje gali būti dar iki 50 tūkst. gyventojų daugiau negu dabar rodo išankstiniai visuotinio surašymo duomenys. maždaug toks skaičius gali slypėti už to 1 proc. gyventojų, kurie nebuvo surašyti, nes neįsileido surašinėtojų, teigė Demografinių tyrimų instituto vadovė prof. Vlada Stankūnienė.

"Statistikos departamentas skelbia, kad maždaug 1 proc. būstų neįsileido surašinėtojų arba atsisakė būti surašyti. Tai paskaičiuokime, jeigu viename būste - vidutiniškai du žmonės, tai būtų 30 tūkst. ar net iki 50 tūkst. (gyventojų - ELTA). Jie yra, bet jie nesurašyti. Gyventojų yra mažiau negu tikėtasi, bet mūsų vis dėlto dar yra 3 milijonai", - sakė V.Stankūnienė.

Pasak mokslininkės, 3 milijonai yra skaičius, daugiau svarbus simboliškai, psichologiškai, tuo tarpu ūkiui, socialinei sferai yra reikšmingiau, kas mes esame, tai yra, socialinės demografinės charakteristikos, tokios kaip amžiaus struktūra, išsilavinimas ir panašios.

Ankstesniojo - 2001 metų visuotinio surašymo metu buvo surašyta 3 mln. 484 tūkst. gyventojų. Šiemet, išankstiniais Statistikos departamento pateiktais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, surašymo apskaitos momentu, kovo 1 dieną, Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Demografinių tyrimų instituto vadovės manymu, labiausiai gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė emigracija.

"Per pastarąjį dešimtmetį, pagal įvairius Statistikos departamento duomenis, jau buvo skaičiuojama per 300 tūkst. emigravusiųjų. Jau tas leido manyti, kad mūsų bus mažiau", - sakė V.Stankūnienė.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, kovo 1 dieną Lietuvoje gyveno maždaug 1,4 mln. vyrų ir 1,6 mln. moterų.

Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo apklausos metu buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų.

Išankstiniais surašymo duomenimis, Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune - 321,2 tūkst., Klaipėdoje - 161,3 tūkst., Šiauliuose - 113,1 tūkst., Panevėžyje - 103,5 tūkst. gyventojų.

Statistikos departamento darbuotojai atkreipia dėmesį, kad išankstiniai gyventojų surašymo rezultatai yra įvertinti remiantis operatyviais elektroninio surašymo ir gyventojų apklausos duomenimis.

Iš viso surašyta 1 mln. 415 tūkst. būstų. Maždaug 1 proc. būstų gyventojų nedalyvavo surašyme - atsisakė ar surašinėtojai išvis nebuvo įleisti.

Išsamius gyventojų ir būstų surašymo duomenis Statistikos departamentas žada paskelbti iki 2013 metų birželio.

Pasibaigęs gyventojų surašymas parodė tikrus emigracijos srautus, ir padėtis Lietuvoje nesikeis, kol valdžia nepakeis socialinės ir ekonominės politikos, teigia sociologas, ekonomistas Romas Lazutka.

Pagal pirmadienį Statistikos departamento paskelbtus išankstinius surašymo duomenis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. gyventojų. Prieš 10 metų šalyje buvo 3,48 mln., 1989-aisiais - 3,67 mln. gyventojų.

„Skaičiuojant nuo Nepriklausomybės pradžios, kai buvo 3,7 mln. gyventojų, praradome maždaug ketvirtadalį gyventojų. Tai yra daug - 700 tūkst. žmonių per du dešimtmečius. Ir daugiausia praradome ne dėl gimstamumo, gimstamumas taip pat sumažėjo, bet daugiausia - dėl emigracijos. Tai didžiulis skaičius“, - pirmadienį BNS sakė sociologas.

Jo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos gyventojai palieka šalį - netinkama ekonominė ir socialinė politika.

„Dauguma išvažiuoja tie, kurie negali išgyventi arba neturėdami darbų, arba turi, bet atlyginimas toks menkas, kad neįmanoma išgyventi“, - sakė R.Lazutka.

Jis tvirtino, kad valdžios vykdoma ekonominė politika yra atgyvenusi. Kitos valstybės pirmiausia stengiasi kurti darbo vietas, o pas mus tai esą paliekama savieigai, kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius.

„Pas mus orientuojamasi, kad štai ekonomika kils, ir savaime kursis darbo vietos. Bet nebūtinai taip gali būti. Naujos technologijos darbui neimlios, - dėstė specialistas. - (...) Dabar kalbama apie kapitalo pritraukimą, mokama įmonėms, kad jos kurtų darbo vietas, bet jos sukuria darbo vietas keliems šimtams žmonių, kurie ir taip turi darbo.“

Pasak R.Lazutkos, Lietuvoje nesirūpinama ir gyventojų socialiniu saugumu.

„Jeigu žmonės neturi darbo ar mažai uždirba, reikalinga socialinė apsauga. Pas mus daugiau kovojama su bedarbiais ir skurstančiaisiais nei su nedarbu ir skurdu. Darbo biržai duoti nurodymai kuo daugiau „nukratyti“ žmonių, kurie registruosi, lyg nedarbas būtų vertinamas pagal registruotų skaičių žmonių Darbo biržoje“, - teigė jis.

Sociologas atkreipė dėmesį, kad tik 15 proc. bedarbių gauna pašalpas. Anot jo, mokamų socialinių pašalpų, siekiančių 315 litų, net negalima laikyti pagalba.

„Keista, kad nuo 1990 metų tą patį reikia kalbėti. Man atrodo, kad Nepriklausomybės pradžioje buvo daugiau valdžios supratimo, todėl kad buvo mokomasi iš senųjų šalių, buvo bandoma perimti patirtį, o paskui kažkaip nusivilta - kad mes jų vis tiek nepasieksime, ir prasidėjo grįžimas atgal“, - svarstė R.Lazutka.

Jo teigimu, Lietuva socialinei ir sveikatos apsaugai iki krizės išleido 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra 28 procentai.

„Tai nėra Vakarų šalių išsigalvojimas (…) Žmonėms reikia tam tikro saugumo, o to saugumo Lietuvoje tikrai nėra“, - gyventojų emigracijos priežastis vardijo sociologas.