Apie ketvirtadalį šalies gyventojų gauna minimalų atlyginimą. Dauguma dirbančiųjų gauna mažesnį kaip 2,5 tūkst. litų atlyginimą. Visi jie gali sumažinti savo mokamą gyventojų pajamų mokestį, nes turi teisę pritaikyti vadinamą neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Todėl nors gyventojai prieštarauja progresiniam mokesčiui, kuris didesnes pajamas uždirbančius apmokestina daugiau, tačiau naudojasi galimybe mokėti mažesnius mokesčius už uždirbančius daugiau.
LLRI interpretuoja, jog tyrimo metu nustatyta, kad gyventojai nenorėtų apmokestinimo progresiniu mokesčiu nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, gyvenamosios vietos, amžiaus ar pagrindinio užsiėmimo.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, šis tyrimas ir jo rezultatai skiriasi nuo kitų tyrimų tuo, kad žmonėms buvo užduotas klausimas ne apie mokestį apskritai, bet apie tai, koks apmokestinimas turėtų būti taikomas jų pajamoms.
„Tyrimo dalyviams užduotas klausimas buvo labiau suasmenintas, tikintis išgirsti gyventojų nuomonę apie tai, ar jie patys norėtų mokėti progresinius mokesčius. Du trečdaliai apklaustųjų atsakė neigiamai. Sakoma, kad progresiniai mokesčiai yra teisingi, ir gyventojai pageidauja jų įvedimo, tačiau retas tokio „teisingumo“ linki sau. Progresiniai mokesčiai populiarūs tiek, kiek žmonės galvoja, kad ne jie juos mokės. Su progresiniu savo pajamų apmokestinimu sutiktų tik kas penktas gyventojas,“ – teigia ekspertė.
„Tik žemiausių pajamų vienam namų ūkio nariui kategorijoje skirtumas tarp norinčių ir nenorinčių mokėti progresinius mokesčius buvo mažesnis – už tokio mokesčio taikymą jų pajamoms pasisakė 42 proc., prieš – 49 proc. apklaustųjų. Tą paaiškintų tai, kad mažiausias pajamas vienam namų ūkio nariui (iki 500 Lt) uždirbantys žmonės už tokį apmokestinimą pasisakė manydami, jog jie atsidurtų ant žemiausio progresinių mokesčių laiptelio ir jų pajamoms nebūtų taikomas aukštesnis tarifas. Tačiau likusiose pajamų grupėse (501 – 1000 Lt, 1001 – 1500 Lt ir virš 1500 Lt vienam namų ūkio nariui) vėlgi įžvelgiama aiški tendencija: gyventojai nenori mokėti progresinių mokesčių. Pavyzdžiui, tyrimo dalyviai, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui sudaro 501 – 1000 Lt aiškiai pasisakė prieš progresinius mokesčius – prieš tokį apmokestinimą buvo 72 proc. apklaustųjų ir tik 15 proc. už,“ – komentuoja K. Leontjeva.
Šis gyventojų nuomonės tyrimas patvirtino anksčiau atliktų tyrimų duomenis, kad gyventojai nori mokėti proporcinius mokesčius. 2008 m. LLRI ir RAIT atliktos apklausos metu tyrimo dalyviai buvo klausiami, kiek sutiktų mokėti pajamų mokesčio ir kiek turėtų likti „į rankas“ jei gautų 1000, 2000, 3000, 5000, 7000 litų. Šalies gyventojai nurodė įvairias sumas, kurios parodė, kad gyventojai sutiktų mokėti nuo 7,4 iki 10,8 proc. pajamų mokesčio. Atskaičiavus neapmokestinamą pajamų dydį (kuris tuo metu sudarė 320 Lt) buvo nustatyta, kad gyventojai sutiktų mokėti apie 11 proc. pajamų mokestį, nepriklausomai nuo to, kokią pinigų sumą jie uždirbtų.
Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas atliktas 2011 metų balandžio 26-30 dienomis, jo metu buvo apklausti 1002 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.