Teismas patenkino M.Misiukonio gynėjų prašymą kreiptis į
Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio
atitikimo Lietuvos Konstitucijai.
Teismo priimtoje nutartyje prašoma KT atsakyti, ar Baudžiamojo
kodekso straipsnis dėl genocido ta apimtimi, kad jame numatyta
baudžiamoji atsakomybė už genocidą prieš visus ar dalį žmonių,
priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei, atitinka
Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas dėl nepriklausomo ir
nešališko teismo, dėl to, kad bausmė gali būti skiriama tik
remiantis įstatymu. Taip pat prašoma įvertinti, ar tai
neprieštarauja konstitucinės teisinės valstybės principui.
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo
Valiulio, teisiamieji teigia, kad negalima įstatymų taikyti atgaline data. Baudžiamasis kodeksas dėl karo nusikaltimų ir genocido
papildytas 1998 metais, o veika, už kurią jie teisiami, padaryta
1965 metais.
Be to, anot R.Valiulio, teisiamieji tvirtina, kad Baudžiamajame
kodekse apibrėžta genocido sąvoka yra per plati, ji išeina už
Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimui
jį ribų.
Prokuroro teigimu, 2005 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
nagrinėdamas kitą genocido bylą yra išaiškinęs, kad Lietuvos
įstatymų normos atitinka minėtą konvenciją.
„Tačiau ši Vytauto Vasiliausko byla jau nagrinėjama Europos
Žmogaus Teisių Teisme. Gali būti, kad Konstitucinis Teismas sulauks
sprendimo joje“, - BNS sakė R.Valiulis.
A.Kraujelio bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol bus gautas
Konstitucinio Teismo nutarimas.
Kitas prašymas - pavesti prokurorams kreiptis į Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad remiantis
šis iš naujo įvertintų sprendimą A.Kraujeliui suteikti kario
savanorio statusą - atmestas.
Panevėžio apygardos prokurorai pernai perduotoje nagrinėti
apygardos teismui didelės apimties baudžiamojoje byloje nustatė 10
asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai
sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui
dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu
lėmė Lietuvos partizano A.Kraujelio žūtį.
Teismui perduoti keturi kaltinamieji - M.Misiukonis, Sergejus Tichomirovas, Rimantas Kublickas ir Petras Laguckas. Kiti šeši jau
mirę.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo
penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos
galvos.
A.Kraujelis (1928-1965) - rezistencinių kovų dalyvis, vienas
paskutinių Lietuvos partizanų. 1946-1947 metais jis buvo partizanų
ryšininkas, vėliau pats tapo partizanu. Aktyviai veikė iki 1965
metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi
A.Kraujelis, nenorėdamas pasiduoti gyvas, jis nusišovė.
1997 metais Lietuvos partizanui A.Kraujeliui suteiktas teisinis
kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais - vyresniojo
leitenanto laipsnis, 1998 metų gegužės 19 dieną jis apdovanotas
Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
2000-aisiais M.Misiukonis apdovanotas Didžiojo Lietuvos
kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.