Vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos
klausimais Nerijus Udrėnas Žinių radijui teigė, kad gyventojų
mažėjimo priežastys yra kompleksinės.
„Problema yra aštri ir reikia pasidžiaugti, kad bent jau daina
„Trys milijonai“ kol kas dar galioja. Bet faktorių yra daug ir
priežasčių, kodėl tas gyventojų skaičius mažėja. Kaip ir
mažėjantis gimstamumas, aukštas mirtingumas ir senstanti visuomenė
bei emigracija. Tų faktorių yra daug“, - antradienį sakė
N.Udrėnas.
Pasak jo, emigraciją skatina „išstūmimo ir traukimo faktoriai“,
tarp jų - šalyje įsigalėjęs nepotizmas, trukdantis jauniems
žmonėms siekti karjeros.
„Užsienyje gyvenantys jau traukia iš Lietuvos, o Lietuva
tradiciškai buvo jau 100 metų orientuota į emigraciją. Ir ten
gyvenantys žmonės, yra tam tikras giminių sluoksnis. (...) Stūmimo
faktoriai taip pat svarbūs – ne tik ekonominė padėtis šalyje,
bet ir bendras psichologinis klimatas, karjeros galimybių ribojimas
jaunimui dėl nepotizmo įsigalėjimo, juo labiau ne tik privačiame,
bet ir viešajame sektoriuje“, - kalbėjo patarėjas.
N.Udrėnas pabrėžė, jog jaunimui norint gyventi Lietuvoje,
svarbiausi dalykai yra sugebėti įsigyti ir išlaikyti būstą bei
turėti pajamų šaltinį.
„Lietuva priklauso mažos šeimos arealui, kur žmonės, norintys
sukurti šeimą, jie nori gyventi atskirai. Tam yra svarbu darbas ir
būstas – jie turi turėti pakankamai lėšų, resursų, kad
galėtų išlaikyti savo būstą. Tada, kai įperkamas būstas,
kuriama šeima ar bent jau tam susidaro didesnės prielaidos. Kai
atsiranda šeima, tikimybė, kad gims daugiau ir anksčiau tų vaikų,
padidėja“, - kalbėjo jis.
Anot patarėjo, siekiant išlaikyti žmones Lietuvoje, svarbu
gerinti socialines paslaugas, didinti būsto pasiūlą, mažinti
biurokratinį reguliavimą ir skatinti ekonominį augimą.
„Reikia didinti būsto pasiūlą. Teritorijų planavimo įstatymo,
pavyzdžiui, pakeitimai, kurie vis tiktai leistų lanksčiau ir geriau
planuoti mūsų kraštotvarką ir kraštovaizdį, kad aplinka būtų
geresnė, socialinės paslaugos arčiau žmonių, ir tikrai gyventojai
turėtų didesnę galimybę lanksčiau planuoti savo būsto vietą ir
kaina būtų atitinkamai mažesnė“, - kalbėjo jis.
„Be abejo, mums reikia ekonominio augimo. Tuo požiūriu reikia
keist kontrolės funkcijas, kurias turi valstybės institucijos prie
reguliacinės kultūros, ir daugiau patarti, o ne bausti, daugiau
spręsti klausimų per IT sprendimus nematant, nevarginant piliečių,
klientų ar verslininkų, bet patariant ir užtikrinant geresnes
paslaugas su mažesniais resursais. Viešųjų paslaugų tikrai
reikia, bet dabartinėmis sąlygomis reikės konsoliduoti viešąjį
sektorių ir mažas institucijas labiau jungti su kitomis, kad tos
paslaugos iš tiesų galėtų išlikti ir būti dar geresnės, bet kad
būtų kuo mažesnis pridėtinės vertės nesukuriantis tarpinis
aparatas“, - vardijo N.Udrėnas.
Pagal pirmadienį Statistikos departamento paskelbtus
išankstinius surašymo duomenis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje
buvo 3 mln. 53,8 tūkst. gyventojų.