Piketus nuspręsta surengti prie Liberalų sąjūdžio atstovų
vadovaujamų ministerijų, nes, pasak profsąjungų, ši partija
priešinasi MMA kėlimui.
Po kelis žmones su plakatais, skelbiančiais „Kiekvienam
liberalui po MMA“, „Reikalaujame atlyginimo, o ne pašalpos“, „MMA ne
mažiau nei 1000 litų“ vidurdienį būriavosi prie Susisiekimo,
Teisingumo, Švietimo ir mokslo ministerijų. Piketas taip pat
surengtas prie Finansų ministerijos, kurios liberalai nekontroliuoja.
Pasak piketuotojų, nekeliant MMA, būtų paliekamos sąlygos mokėti algas „vokeliuose“.
„Profesinių sąjungų nuomone, tai, kad nedidinamas minimalus
mėnesinis atlygis, tai leidžia šešėliniam verslui toliau bujoti,
nes niekas iš darbdavių stengiasi nebemokėti minimalaus atlyginimo.
Aišku, rajonuose yra, bet tai dažniausiai leidžia darbdaviams vis
dėlto naudotis „vokeliais“ arba kitomis mokėjimo formomis, kurios
neįtvirtintos Lietuvos įstatymuose“, - BNS sakė Paslaugų sferos
darbuotojų profsąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.
Pasak jo, profsąjungos reikalauja nuo liepos 1-osios didinti MMA iki 900 litų, o nuo sausio - iki 1000 litų. Su tuo esą sutarta su
pramonininkais, tačiau nesulaukiama atsakymo iš Vyriausybės.
Antradienį rengiamas neeilinis Trišalės tarybos posėdis, kurio
metu Vyriausybės atstovai turėtų pateikti galutinį sprendimą dėl
MMA didinimo.
„Trišalėje taryboje Pramoninkų konfederacija ir profsąjungų
atstovybė susitarė praktiškai dėl šito didinimo, Vyriausybė
neduoda atsakymo šiuo klausimu, nors mes labai griežtai pasisakome,
tuo labiau kad ir premjeras yra išsireiškęs, kad vis dėlto mes iš
krizės jau brendame, na, o kad padidintume vartojimą, pirmiausia
reikia kelti MMA, kad žmonės galėtų pirkti“, - teigė
A.Posochovas.
Tuo metu su piketuotojais prie savo vadovaujamos Teisingumo
ministerijos durų susidūręs liberalų ministras Remigijus
Šimašius žurnalistams sakė, kad minimalios algos didinimas būtų
žalingas smulkiajam verslui. Pasak jo, šalies gyventojų gerovę
reikėtų kelti kitais būdais, o ne didinant MMA.
„Mes esame už tai, kad visi žmonės uždirbtų daugiau - ir tie,
kurie gauna minimalią algą, ir tie, kurie gauna šiek tiek didesnę
nei minimalią algą. Bet vis dėlto tai neturėtų būti sužlugdytų
verslų sąskaita, didesnės bedarbystės sąskaita, todėl iš tiesų
reikia siekti, kad atlyginimai realiai kiltų, o ne bandyti juos
direktyviai kelti ir tada nusivilti, kai niekas nepavyks“, - teigė
ministras.
„Jei mes tik direktyviai Vyriausybės nutarimu padidinsime
minimalią algą, tai po to žmonės nesukurs didesnės pridėtinės
vertės, neatsiras daugiau gėrybių, ir kyla grėsmė darbo vietoms.
Tuo rizikuoti šiandien būtų pernelyg drąsu“, - pridūrė
R.Šimašius.
Pasak jo, kovoti su atlyginimais „vokeliuose“ taip pat reikia
kitomis priemonėmis, o ne keliant MMA.
„Smulkus verslas labai tiesiogiai prieštarauja MMA didinimui,
stambesni verslininkai sako, kad reikėtų kelti MMA. Bet aš manau,
kad pagrindinis argumentas, dėl ko stambesnieji verslininkai pasisako
už MMA kėlimą, tai yra, kad, jų manymu, daugelis gaunančių
minimalią algą likusią dalį atlyginimo gauna vokeliuose. Mano
supratimu, vokelius išgyvendinti yra visiškai kitos priemonės ir
tikrai nereikia imtis tokių priemonių, kurios pakenktų ir smulkiam
verslui“, - kalbėjo ministras.
Antradienį Seimui taip pat bus pateikti rezoliucijos ir Seimo
nutarimo projektai dėl MMA, kuri dabar siekia 800 litų, didinimo.
Krikščionių frakcijos atstovas Gediminas Žiemelis siūlo
priimti Seimo rezoliuciją, raginančią Vyriausybę nuo šių metų
liepos padidinti MMA iki 900 litų, o nuo 2012 metų – iki 1
tūkst. litų.
Konservatorių frakcijos narys Gintaras Songaila tuo metu parengė
Seimo nutarimo projektą, pagal kurį siūloma MMA padidinti ne
mažiau kaip 200 litų ir ne vėliau kaip nuo liepos 1-osios.
Svarstymus didinti minimalią
algą reikėtų atidėti iki kitų metų sausio, kai paaiškės 2012
metų finansinė padėtis. Premjeras Andrius Kubiliaus sako, kad jau
dabar numatyta daug papildomų išlaidų iš 2012-ųjų valstybės
biudžeto.
„Kol neturime aiškių suskaičiavimų, kaip atrodys 2012 metai,
kur numatoma ir taip jau nemažai labai svarbių išlaidų padidinimo
- vien tiktai sumažintų pensijų atstatymas pareikalaus 600 mln.
litų papildomų išlaidų. Galvojimas, kad galima ir kitose srityse
ieškoti didelių papildomų išlaidų, būtų šiandien tikrai
neatsargus. Trišalė taryba iki šiol, jos partnerai, atskiros
organizacijos turėjo skirtingą nuomonę. Jeigu profesinės sąjungos
buvo vieningos, tai stambaus verslo asociacijos pasisakė už
minimalios algos didinimą, tuo tarpu smulkus verslas nuogąstauja,
kad tai gali jiems labai pakenkti“, - antradienį Lietuvos radijui
sakė A.Kubilius.
Anot jo, minimalios algos didinimas viešajame sektoriuje
pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Premjero
teigimu, apie tai svarstyti būtų galima rudenį, kai galbūt bus
aiškesnė 2012 metų finansinė situacija, be to, sprendžiant dėl
minimalios algos didinimo, reikia atsižvelgiant ir į skirtingą
atskirų verslo segmentų padėtį.
Pasak A.Kubiliaus, įstatymuose numatyta, kad atskiruose verslo
sektoriuose gali būti nevienoda minimali alga, todėl ir tai turi
būti svarstoma.
„Diskusijos Seime yra vertingos, bet vėlgi aš tikiu, kad ir
Seime bus sutariama, kad, pirmas dalykas, neturint sutarimo pačioje
Trišalėje taryboje, antras dalykas, neturint aiškių 2012 metų
ekonomikos ir finansų perspektyvų, skubėti daryti kokius nors
sprendimus būtų tikrai nelabai atsakinga“, - sakė A.Kubilius.
Laikinai einanti Trišalės tarybos sekretorės pareigas Valda
Michailinaitė BNS sakė, kas antradienį Trišalė taryba svarstys
Vyriausybės poziciją dėl minimalios mėnesio algos didinimo.
Seimas antradienį turėtų dar kartą svarstyti praėjusią
savaitę atidėtus Krikščionių frakcijos atstovo Gedimino Žiemelio
siūlomos Seimo rezoliucijos ir konservatorių frakcijos nario Gintaro
Songailos Seimo nutarimo projektus dėl minimalios mėnesinės algos
didinimo.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pritaria siūlymui jau
nuo liepos didinti minimalią algą, tačiau tuo pačiu reikalauja
proporcingai didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Pramonininkai siūlo palikti tą pačią proporciją tarp NPD ir
minimalios algos. Jei dėl to būtų sutarta ir tam pritartų
Vyriausybė, minimali alga didėtų 100 litų iki 900 litų, o po
pusmečio - dar 100 litų iki 1 tūkst. litų, tuo tarpu NDP turėtų
išaugti atitinkamai iki 530 ir 580 litų.
Premjeras A.Kubilius mano, kad siūlymai didinti MMA - ankstyvi ir
verslui sukels daugiau bėdų nei atneš naudos darbuotojams. Neseniai
jis kalbėjo, kad Vyriausybė - už tai, jog atskirose šakose, kur
verslininkai mato galimybę susitarti su profesinėmis sąjungomis,
minimalus atlyginimas būtų didinamas. Tačiau, anot jo, jei kiti
verslininkai mano, jog atlyginimų didinimas gali sukelti problemų ir
priversti mažinti darbo vietų.
Šiuo metu minimalus atlyginimas (neatskaičius mokesčių) yra
800 litų, o neapmokestinamas pajamų dydis - 470 litų.