Jurbarke antradienį pavakare sutiktuves šiems žygeiviams, keliaujantiems į Kauno miesto šventę nuo sekmadienio, surengė šio rajono Turizmo ir informacijos bei Kultūros centrai, o miesto burmistro vaidmenį įtaigiai atliko vicemeras Jonas Bučinskas.
Beje, jis gavo nuo Rusnės salos vandenų vilkų labai kuklią dovaną - pintinę su butelaičiu.
Jurbarko „Pasienio tarnyba“ vandens keliu apie šimtą kilometrų įveikusiems žygeiviams neskyrė žiauraus muito, mokesčio į miesto iždą už patikrinimo metu laivuose aptiktas gabenamas į Kauną rusniškių sūdytas žuvis ir degtinę, bučius ir kitas prekes.
Nes laivavedžiai įsipareigojo nešti šiam kraštui labai svarbią žinią į Nemuno ir Neries santakoje viduramžiais suklestėjusį prekybinį centrą Kauną, kuris dabar švenčia Hanzos dienas.
O ši žinia tokia - liepos 15-17 dienomis Jurbarkas švęs 400 metų savo jubiliejų, į jį laukiami atvykstant iš visų kraštų svečiai bei visi po pasaulį išsibarstę jurbarkiškiai.
„Įkrovėm į burlaivio „Arka“ triumą kuklią skrynią, kurioje sudėjome daugybę pakvietimų žmonėms, kurie sutiks ir palydės šį burlaivį Kaune. Norime sulaukti ir pasidžiaugti savo miesto keturių šimtų metų jubiliejumi su visais Nemuną ir Jurbarką mylinčiais žmonėmis“, - lrytas.lt sakė V.Marcinkevičienė.
Iš dviejų šimtų kilometrų žygio Nemuno farvateriu prieš srovę jau pasitraukė kretingiškis Erlandas Kareckas, už navigaciją atsakingas žmogus.
„Turėjau prieš mėnesį suplanuotų darbų gegužės 19-21 dienoms, todėl pasitraukiu. Tikrai ne dėl sužalotos rankos, nes gerai atšaldžius, skausmas jau atlėgo“, - sakė jis žurnalistei. Ir pridūrė, kad daugelis, panašiuose žygiuose nedalyvavę, menkai išmano jų specifiką.
„Dauguma įsivaizduoja – kas čia tokio? Moksleiviai pasroviui per pusantros savaitės vien irklais nuplaukią tą kelią. O kam ta navigacija, kai upė iki Kauno teka? Paprakaitavę valyje pamatytų, jog ne ta vaga gali nuplaukti ir ant seklumos užlėkti. Vidury upės buvom kartą užšokę – du metrai į šoną labai gilu, o toj vietoj, kur pasukom, gylis iki kelių. Gerai, kad turėjau „balotnikus“, ilgus batus, išlipau nustumti burvaltę nuo seklumos, o už dviejų metrų jau kabojau įsikibęs į valties bortą, nes dugno kojomis kaip mat nesiekiau“, - lrytas.lt trečiadienį pasakojo E.Kareckas. Pasak jo, prieš srovę burių jėgos venterinėms valtims pakanka judėti tik lėta eiga, bet reikia skaičiuoti greitį, kad neatvyktum per anksti ar per vėlai.
„Atplauk per anksti – neturėsi ką veikti, atplauk per vėlai, - niekam tavęs nebereiks, per dieną dešimt kilometrų atsilikti ar paskubėti reiškia, kad kelionės pabaigoj truks 50 kilometrų, o tai reiškia 8-10 valandų plaukimo prieš srovę. O ir degalus reikia skaičiuoti, juk nepasiimsi tonos, be to, degalinės už kampo nerasi...“ - kelias detales iš įspūdžiais turtingo žygio žurnalistei atpasakojo E.Kareckas.