Diplomatė sako, kad kai buvo pakviesta susitikti su Lenkijos
Seimo narių grupe pasikalbėti apie tautines mažumas Lietuvoje,
tikėjosi nuoširdžios, dalykinės diskusijos bei atviro dialogo,
tačiau spaudoje paskelbtas rašinys ją nemaloniai nustebino.
„Nustebino tai, kad ketinama pakviesti suverenios valstybės
ambasadorę aiškintis dėl nebūtų dalykų. Nustebino tai, kad mano
atstovaujamai valstybei viešoje erdvėje metami kaltinimai visiškai
neatitinkantys tikrovės. Tai nėra teigiamas fonas diskusijai ir
norui susikalbėti“, - pareiškė ambasadorė laiške vienam iš
diskusijos organizatorių Arturui Gorskiui.
„Gerbiamas pone Gorski, atsiimdama savo sutikimą dalyvauti
diskusijoje, aš pasisakau už atvirą ir sąžiningą dialogą“, -
sakoma laiške.
„Ir baigdama, noriu dar kartą pabrėžti, jog Lietuva niekur ir
niekuomet nepažeidė tarptautinės teisės. Lietuva gerbė ir gerbs
savo piliečių, priklausančių įvairioms nacionalinėms mažumoms,
teises“, - rašo ambasadorė.
Ultradešiniųjų pažiūrų ir katalikiškumą deklaruojantis
laikraštis „Nasz Dziennik“ trečiadienį pranešė, kad kitą
savaitę Lenkijos Seimo Geros kaimynystės su Rytų šalimis
parlamentinės grupės nariai kviečiasi Lietuvos ambasadorę
Lenkijoje L.Zakarevičienę su prašymu paaiškinti, kodėl Lietuvoje
esą nuolat blogėja lenkų tautinės mažumos padėtis.
Laikraštis rašė, esą Lietuvoje likviduojamos lenkiškos
mokyklos, o Lietuvos prokurorų veikla nukreipta prieš Lietuvos
lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį. Jau
skelbta, kad dėl jo žodžių, galimai kurstančių tautinę
nesantaiką, prokurorai buvo pradėję ikiteisminį tyrimą, bet
vėliau jį nutraukė.
Kai kurie Lenkijos politikai pastaruoju metu kritikavo naująjį
Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių
kalba lenkiškose mokyklose ir ketinama suvienodinti valstybinio
lietuvių kalbos egzamino užduotis lietuviams bei tautinėms
mažumoms. Lietuvos pareigūnai sako, kad šios pataisos padės
lenkams geriau išmokti lietuvių kalbą ir pabrėžia, jog lenkams
sudaromos sąlygos nebus blogesnės negu lietuviams Lenkijoje.
Tačiau susitikimą su ambasadore inicijavęs ekspremjero
Jaroslawo Kaczynskio „Įstatymo ir teisingumo“
partijos frakcijos narys A.Gorskis dienraščiui kalbėjo, kad
lietuviai perėmė baltarusių patyrimą ir diskriminuoja lenkų
mažumą. Kaip pavyzdį jis nurodė Lenko kortą, kurios savininkus
lietuviai laiko nelojaliais Lietuvai ir siekia, kad šį nelojalumą
įrodytų teismai.
Jo nuomone, dabartinė Lenkijos premjero Donaldo Tusko vyriausybė
de facto nieko nedaro lenkų situacijai Lietuvoje gerinti.
Lietuvos pareigūnai atmeta Lenkijos priekaištus dėl prastos
lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje.
„Niekas iki šiol nepaneigė fakto, kad lenkai Lietuvoje turi
geriausias sąlygas pasaulyje, žinoma, išskyrus Lenkiją, mokytis
gimtąja kalba“, - šį mėnesį sakė užsienio reikalų ministras
Audronius Ažubalis.
Lenkijoje šiemet vyks parlamento rinkimai, ir nemažai
apžvalgininkų pareiškimus apie tariamą lenkų diskriminaciją
sieja su politikų noru pasirodyti prieš rinkėjus.