Europos lyčių lygybės instituto kvietimu į Vilnių susirinkę tai bandė apibūdinti visokiausių rangų ekspertai.
Iki 2012 metų privalu sukurti Europos Sąjungos lyčių lygybės rodiklį, kuris tiktų valkatai Rumunijoje ir išpuoselėtai pensininkei Švedijoje.
Lietuvėms irgi būtų sveika žinoti, ar prieš jas sutuoktiniai smurtauja dažniau nei, sakysime, Graikijoje.
Tačiau ką laikyti smurtu? Jei moteris kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą? Ar jeigu gavo į kailį, bet netgi nedrįso apie tai kam nors prasitarti?
Kai statistika skirtingose šalyse įvardija ne tą patį, gali išeiti, kad labiausiai prasigėrusiame kaime jokios moters nė pirštu niekas nėra palietęs.
Todėl, kad gyventojos paprasčiausiai nežino, jog privalu kreiptis į institucijas, kai nepaisoma jų teisių.
Todėl gali atrodyti, kad kvalikuočiausiai savo orumą ginančios skandinavės yra skriaudžiamos labiausiai.
Nes jos informuotos taip puikiai, kad reaguoja į menkiausią psichologinį smurtą. Fiksuojamas net nepalankus žvilgsnis.
Vargšės skandinavės – kaip joms sunku.
Skiriasi ir darbo vietų statistika. Kai kuriose Europos šalyse valandą per dieną dirbanti moteris vertinama kaip turinti darbą. O kai kur privalu triūsti visą dieną.
Taigi surasti bendrus matavimo vienetus nebus paprasta.
Vienos šalys linkusios rinkti duomenis iš daugybės sričių, o kitų statistikos centrai – mokyklinio lygio.
Bet dar sunkiau bus įtikinti 27 ES šalių vyriausybes, kad šis darbas – ne trečiaeilis.