„Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, pasisako už žmogaus laisvių gynimą ir demokratinių vertybių puoselėjimą. Tačiau Baltarusijos atžvilgiu jau yra pritaikytos politinės sankcijos. Manau, kad šiuo metu tai yra pakankama priemonė“, - teigia ministras E.Masiulis.
Ministras atkreipia dėmesį, kad, be politinių klausimų, tarpvalstybinį bendradarbiavimą sudaro ir daugybė kitų įvairių sričių - kultūra, švietimas, humanitariniai klausimai, ekonomika ir kt.
E.Masiulio įsitikinimu, siekiant gerų kaimyninių santykių, būtina palaikyti bendradarbiavimą visose šiose srityse ir taikyti tik politines sankcijas.
„Ekonominis tarpvalstybinio bendradarbiavimo aspektas Lietuvai turi itin didelę reikšmę, nes nuo sėkmingos ekonominės veiklos priklauso šalies galimybės kurti naujas darbo vietas, spręsti emigracijos problemą“, - pažymi ministras.
Taip pat iš nusivylimo nereikėtų kaimynėms užtrenkti durų ir išsaugoti galimybę Baltarusijai integruotis į Europos bendruomenę, sako ministras.
Premjeras Andrius Kubilius irgi yra pareiškęs, kad gegužę, kai Europos Vadovų Taryboje bus svarstomos sankcijos Baltarusijai, Lietuva, būdama Baltarusijos kaimynė, laikysis nuosaikesnės pozicijos.
„Mes visada savo kaimynų atžvilgiu esame šiek tiek nuosaikesni ir stengiamės jiems padėti įveikti tas problemas, su kuriomis ši šalis ir jo žmonės susiduria, įskaitant ir didžiulio demokratijos deficito problemas. Kaip žinoma, Baltarusija su Lietuva dabar susiduria ir su didžiuliu valiutos deficito iššūkiu. Tai šiuo atžvilgiu tikrai norėtųsi matyti ilgalaikę ES strategiją Baltarusijos atžvilgiu, kuri padėtų šiai šaliai, mums labai svarbiai šaliai, kiek galima efektyviau įveikti visas problemas, įskaitant ir žmogaus teisių, demokratijos problemas, ir artėti, nenutolti nuo ES“, - pasiteiravus, ar Lietuva parems tikslines sankcijas Minskui, ar užims nuosaikesnę poziciją, „Žinių radijui“ yra teigęs Premjeras.
Pirmąsias sankcijas Baltarusijai ES šalys paskelbė vasarį po šalyje vykusių prezidento rinkimų, primena ELTA.
Pagal jas, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ir kiti valdžios atstovai negali keliauti į ES. Reaguodami į besitęsiantį baltarusių opozicijos engimą, tokį sprendimą Briuselyje priėmė Bendrijos užsienio reikalų ministrai. Be to, buvo nuspręsta įšaldyti iš viso 117 Baltarusijos vadovybės narių sąskaitas. 41 valdžios atstovui taip pat galios anksčiau taikytos sankcijos.
ES rengiasi skirti Baltarusijai naujas sankcijas, reaguodama į teismo sprendimą įkalinti tris opozicijos veikėjus.
Trys Baltarusijos opozicijos aktyvistai - Aleksandras Atrošenkovas, Aleksandras Molčanovas ir Dmitrijus Novikas - buvo nuteisti kalėti iki ketverių metų už dalyvavimą masiniuose protestuose, vykusiuose paskelbus prezidento rinkimų rezultatus.
„Sankcijų bus imtasi siekiant paveikti Baltarusijos valstybės biudžetą ir privačias pajamas, tačiau kartu bus siekiama išvengti sukrėtimo Baltarusijos ekonomikai ir nepakenkti su Baltarusija bendradarbiaujančioms ES šalių - Lietuvos, Latvijos, Nyderlandų ir Lenkijos - kompanijoms“, - teigta „EUobserver“ pranešime.
Sankcijų projektą parengė ES narių ambasados Minske.
Tuo tarpu kovą Baltarusija ėmėsi atsakomųjų sankcijų ES ir JAV atžvilgiu ir sudarė daugiau kaip 150 ES ir JAV pareigūnų, kuriems gali būti uždrausta atvykti į šalį, sąrašą.