Nesibaiminti valdžios sankcijų už iki šiol nelegalius mūsų šalyje augalus – pluoštines kanapes - jomis besidominčius augintojus paskatino prieš kelerius metus rokiškėnų laimėtos bylos, kuriose jie buvo patraukti į baudžiamąją atsakomybę dėl nelegalaus kanapių auginimo, bet vėliau ES Teisingumo teismo sprendimu išteisinti, nes ES šie pluoštiniai augalai leidžiami ir net remiami.
Augintojams grasinta kalėjimu
Lietuvoje pluoštinės kanapės buvo auginamos nuo seno. Pavyzdžiui, 1913 m. net 85 proc. visos Europos kanapių plotų buvo europinėje tuometės Rusijos, kuriai priklausė ir Lietuva, dalyje. Vėliau, iki Antrojo pasaulinio karo, bemaž kiekvienas lietuvis ūkininkas sėdavo didesnį ar mažesnį kanapių plotelį. Dažniausiai jos būdavo skirtos pluoštui. Kanapių plotai sumenko, o netrukus ir visai išnyko pokario metais, kai pradėjo atsirasti sintetinės medžiagos. Yra žinoma, kad 1956 m. Lietuvoje dar buvo auginama 331 ha kanapių.
Sėjamosios kanapės pluoštui ir sėkloms ES šalyse auginamos nuo 1993 m. Leidžiama auginti tik tas kanapes, kurios turi ne daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrakanabinolio (THC), laikomo narkotine medžiaga. Be to, sėjamųjų kanapių auginimas turi būti kontroliuojamas. Dabar ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrajame kataloge įrašyta kelios dešimtys pluoštinių kanapių veislių.
Deja, Lietuvoje, nepaisant ES galiojančių reglamentų, visos kanapės, tarp jų ir pluoštinės, iki šiol pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą priskiriamos neleistiniems augalams.
Prieš kelerius metus imta kalbėti apie minėto įstatymo pakeitimus, kuriais iš narkotinių augalų sąrašo būtų išbrauktos sėjamosios, kitaip tariant, pluoštinės kanapės. Įstatymo pataisos mūsų Seime buvo svarstomos dar 2009-aisiais, tačiau jos taip ir nepriimtos. Tuomet jau žadėta, kad bus galima sėti pluoštines kanapes, bet pernai tą padaręs Šakių r. ūkininkas, auginęs 3 ha šių augalų, sulaukė pareigūnų vizitų.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, žemdirbiui grėsė areštas ar net laisvės atėmimas iki 5 metų. Tačiau sulaukus ekspertų išvadų, kad ūkininko auginamose kanapėse THC kiekis neviršija leistinų normų, vadinasi, jos yra pluoštinis, o ne narkotinis augalas, prokuroras padarė išvadą, kad augintojas niekuo nenusikalto, o kanapių pasėlio naikinti nesą juridinio pagrindo.
Šiemet vasarą Seimui vėl rengiamasi teikti minėtojo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisų projektą, kuriuo, tikimasi, pluoštinės kanapės galų gale bus legalizuotos.
Ragina nebijoti sėti
Nelaukdami, ryšis seimūnai šį kartą ar vėl nesiryš pluoštinių kanapių įteisinti, šių augalų entuziastai šį pavasarį, manoma, jų pasėjo apie 100 ha.
Pluoštinių kanapių auginimą aktyviai siekia įteisinti prieš dvejus metus įsikūrusi Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacija (BPKAPA). „ES teisės aktai auginti pluoštines kanapes leidžia. Todėl ir lietuviams nereikėtų bijoti jų sėti“, - sako BPKAPA direktorius Andrius Osadčis.
Platindama iš Prancūzijos įvežtą ukrainietiškos kilmės pluoštinių kanapių veislę, kuri įrašyta į ES veislių katalogą, asociacija pasirūpino jos sertifikatais, kuriuose nurodoma, jog kanapės neturi draudžiamo kiekio THC. O augintojai šių sertifikatų kopijas galėtų parodyti kanapių pasėliais susidomėjusiems pareigūnams. A. Osadčis šį pavasarį pasisėjusiems pluoštinių kanapių ūkininkams taip pat rekomenduoja apie tai pranešti Valstybinei augalininkystės tarnybai.
Įdomu tai, kad šiemet, A. Osadčio teigimu, yra galimybė pluoštines kanapes deklaruoti. Mat pasėlių deklaravimo dokumentuose, kuriuos pildo žemdirbiai, yra dvi eilutės, skirtos kanapėms: pluoštui ir sėkloms... Tačiau tol, kol mūsų šalyje pluoštinės kanapės nėra legalizuotos, sulaukti už jų pasėlius išmokų vargu ar verta tikėtis.
Reikia kurti perdirbamąją pramonę
Tikimasi, kad kanapių auginimas iš dalies pakeistų sužlugdytą Lietuvos linininkystę. Be to, kanapės, palyginti su linais, turi daugybę privalumų. Jas auginti paprasčiau negu linus, nes atsparesnės ligoms, kenkėjams, užgožia piktžoles. Kanapės gerokai derlingesnės negu linai: iš hektaro galima gauti net iki 25 t sausosios masės.
Itin plačios kanapių panaudojimo galimybės – jos yra tokie išskirtiniai augalai, kurių galima perdirbti visas dalis. Kanapes galima auginti pluoštui, iš sėklų spausti vertingą aliejų, spalius panaudoti kurui, o pakulas kaip izoliacinę medžiagą statybose, popieriaus ir kitoje pramonėje ir t.t. Teigiama, kad iš kanapių galima pagaminti keliasdešimt tūkstančių skirtingų pavadinimų gaminių: pradedant audiniais ir baigiant detalėmis šiuolaikiniams automobiliams.
Pasak A. Osadčio, drausdami auginti pluoštines kanapes Lietuvos politikai stabdo patrauklios ir šiais laikais itin perspektyvios verslo srities vystymąsi šalyje. „Pluoštinės kanapės gali tapti Lietuvos pramonės pagrindu!“ - įsitikinęs A. Osadčis. Susikūrus kanapių perdirbamajai pramonei, papildomų pajamų turėtų ne tik šios kultūros augintojai – galėtume apsirūpinti nebrangiu biologiniu kuru, gaminti įvairias ekologiškas statybines medžiagas, kitus gaminius, kurių žaliava – kanapės. Tokiu būdu didėtų darbo vietų skaičius, būtų kuriama pridėtinė vertė. Išloštų visi!
Šiuo požiūriu mus jau aplenkė latviai, pradėję pluoštines kanapes auginti prieš kelerius metus, o pernai jau turėję jų 1000 ha. Mūsų kaimynai ėmė kurti ir perdirbamąją pramonę.