Apie galimą paramą, kalbėdamas su Graikijos užsienio reikalų
ministru, 2009 metų rugpjūtį užsiminė tuometinis
JAV ambasadorius šioje šalyje Danielis
Spekhardas, kuris paragino graikus neremti Egipto kandidatūros.
„Jis (ambasadorius - BNS) pažymėjo, kad JAV gali paremti kitus
kandidatus iš Austrijos, Bulgarijos, Ekvadoro, Lietuvos ir
Tanzanijos, bet turi rimtų abejonių dėl Egipto kandidato
tinkamumo“, - rašoma WikiLeaks paviešintoje ataskaitoje.
Tuometinė Lietuvos ambasadorė UNESCO I.Marčiulionytė 2009
metų rugsėjo dalyvavo organizacijos generalinio direktoriaus
rinkimuose, tačiau per pirmąjį turą gavo tik tris, o per antrąjį
- keturis balsus iš 58. Balsavimas vyko slaptai.
Po tokių rezultatų tuometinis užsienio reikalų ministras
Vygaudas Ušackas nusprendė atšaukti jos kandidatūrą.
UNESCO vadove tąkart išrinkta bulgarė Irina Bukova.
Anksčiau paviešinti WikiLeaks dokumentai rodė, kad, JAV
diplomatų manymu, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros
organizacijos (UNESCO) generalinio direktoriaus rinkimuose Lietuvos
kandidatei sėkmingai pasirodyti sutrukdė charizmos trūkumas.
„Pripažįstama, kad Lietuvos kandidatė Ina Marčiulionytė turi
viziją ir geriau už kitus kandidatus nusimano apie UNESCO vidaus
darbą, bet jaučiamas jos charizmos trūkumas. Todėl ji turbūt
surinks vienaženklį balsų skaičių“, - 2009 metų rugpjūtį
rašė UNESCO misijoje dirbę JAV diplomatai.
Dar vienas dokumentas, atskleidęs užkulisinę kovą, parodė,
kad bulgarai nesėkmingai bandė iš anksto įtikinti Lietuvą
atsisakyti kelti I.Marčiulionytės kandidatūrą.
„Ambasadorės Marčiulionytės kandidatūra jau sulaukė
reakcijos iš jos bulgarės varžovės. Ambasadorė (Irina) Bokova
sakė ambasadorei Oliver, kad Lietuvos parama I.Marčiulionytei nėra
tvirta ir kad Bulgarija jau kreipėsi į Lietuvą prašydama nekelti
jos kandidatūros“, – rašoma 2008 metų birželio mėnesio
dokumente.