„Ir viešajam sektoriui MMA didinimas yra svarstomas, ir jo didinimas reikalautų iš valstybės papildomų išlaidų. Nesinorėtų, kad tektų rinktis tarp sumažintų pensijų atstatymo, ką mes esame numatę, ir tam reikia papildomų 600 mln. litų, ir atlyginimų didinimo, ko lyg ir reikalauja tam tikri projektai Seime.
Yra Finansų ministerijos skaičiavimai, tai (išlaidos dėl MMA didinimo - ELTA) būtų daugiau nei 100 mln. litų, tai nėra juokingai maži pinigai, kiekvienas litas, kiekviena dešimtis milijono yra dideli pinigai, kai skaičiuojama, kiek jie didina valstybės skolą, kiek reikia mokėti papildomų palūkanų skolinantis tokius pinigus“, - sakė A.Kubilius ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“.
Vyriausybės vadovas teigia, kad yra svarbu įsiklausyti į visus argumentus - ne tik stambaus verslo ir profesinių sąjungų, kurios teigia, kad reikia didinti MMA, bet ir į smulkaus ir vidutinio verslo pareiškimus, kad šiuo metu tai jam būtų kenksminga.
Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti kelis dokumentų projektus, susijusius su minimalios mėnesinės algos didinimu.
Rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“ turėtų pateikti Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Jame Vyriausybei siūloma nuo šių metų liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. - iki 1000 litų.
Dokumento projekte siūloma taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.
Kitą dokumentą - nutarimo projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos dydžio“ numato pateikti Seimo narys Gintaras Songaila.
Jame siūloma Vyriausybei įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad ne vėliau kaip iki 2011m. liepos 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis būtų padidintas ne mažiau kaip 200 litų ir siektų ne mažiau kaip 1000 litų.
Dar vieną rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos“ yra įregistravęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Jame siūloma Vyriausybei „remiantis objektyviais ekonominės socialinės padėties vertinimais neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, o gavus Trišalės tarybos teikimą - priimti Vyriausybės nutarimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“.
Dokumento projekte siūloma Trišalei tarybai ir Vyriausybei apsvarstyti diferencijuotos minimalios mėnesinės algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo didinant minimalų atlygį iki 1 tūkst. litų, tuo pačiu 5-10 proc. mažinti valdžios sektoriaus mokos fondą bei susijusias išlaidas.
Frakcija siūlo, kad Vyriausybė naujos tvarkos priėmimą inicijuotų nuo 2012 m. sausio 1 dienos.
Šiuo metu MMA yra 800 litų.
Premjeras savo pozicijos dėl papildomo finansavimo policijos sistemai nekeičia
Premjeras nekeičia savo pozicijos dėl papildomo finansavimo policijos sistemai ir teigia, kad daugiau lėšų šiai sričiai neatsiras.
"Ką reiškia ieškoti pinigų? Jeigu jų būtų kur nors po medžiais, tai būtų galima eiti ir ieškoti, bet visi gerai suprantame, kad pinigų yra tiek, kiek yra, kiek sumokame visi kaip mokesčių mokėtojai, ir čia atrasti kokių nors naujų pinigų tikrai nėra didelių galimybių", - ketvirtadienį "Žinių radijuje" klausiamas, ar dėl papildomo policijos finansavimo yra galutinė pozicija ir ar ketina dar ieškoti pinigų, atsakė ministras pirmininkas.
Premjeras policijos vadovus ir vidaus reikalų ministrą paragino apgalvoti policijos sistemos permainas, kurios leistų sutaupyti bei efektyviau naudoti lėšas, o apskritai kalbėdamas apie kitų metų policijos finansavimo klausimą jį vadino per ankstyvu.
"Dabar renkamos visų žinybų paraiškos, būtų gerai, kad jos nebūtų iš fantazijos srities. Visi ministrai žino biudžeto pagrindinius planus - kiek planuojama surinkti pajamų, kokios yra bendros išlaidos - ir visi žino, kad vis dar turėsime gyventi neatsipalaiduodami ir neatpalaiduodami krizės suveržtų diržų, ko reikia tam, kad šalies finansai tikrai būtų stabilūs ir ateityje neturėtume kokių nors didesnių problemų", - sakė A.Kubilius.
Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis pranešė, jog pareigūnams trūksta pinigų degalams ir viršvalandžiams apmokėti. Tokią situaciją lėmė staigiai pakilusios degalų kainos.
Iš planuojamų 2011 m. nacionalinio biudžeto asignavimų viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai šiems metais ketinama skirti 1,59 mlrd. litų. Iš šių lėšų statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui numatyta 1,45 mlrd. litų.
Euras - techninė priemonė, garantuojanti stabilesnę finansų sistemą
A.Kubilius strateginiu tikslu vadina tvarkingą finansų sistemą, o euras, pasak Vyriausybės vadovo, pirmiausia yra techninė priemonė.
„Lietuva ir Latvija nori ir toliau siekti vieno tikslo, tai - išeiti iš gyvenimo skolon, kiek galima greičiau mažinti deficitą, nes deficitas ir yra gyvenimas skolon, tuo pačiu sustabdyti poreikį skolintis tarptautinėse rinkose ir skolos augimą, ir nepalikti šitos naštos ateinančioms kartoms. Ar pakeliui susitvarkę su tokiomis problemomis mes sugebėsime įsivesti eurą, ar ne, tai yra technikos reikalas“, - sakė A.Kubilius, reaguodamas į „Danske banko“ analitiko Larso Christenseno vienam portalui išsakytus žodžius, kad Lietuva ir Latvija - vienintelės ES šalys, dar galvojančios apie euro įvedimą.
Premjero įsitikinimu, euras visų pirma yra techninė priemonė, garantuojanti mūsų sąlygomis stabilesnę finansų sistemą.
„Savo nacionalinės pinigų politikos ir neturime, nes jau turbūt 15 metų gyvename su litu, pririštu prie euro, tai todėl mums pasirinkimas yra vienas - techninis sprendimas yra reikalingas, bet strateginis tikslas yra ne pats euras, o tvarkinga, skaidri ir tvari finansų sistema, nepasiduodanti krizėms taip skausmingai, kaip pasidavė mūsų sistema 2008 metais, kai nebuvo pasirengta tokiai krizei“, - sakė A.Kubilius.
Premjeras nerimauja dėl finansinės suirutės purtomos Baltarusijos suvereniteto
Premjeras nerimauja, kad Baltarusijos finansus krečianti suirutė ir valdžios saviizoliacija gali turėti neigiamos įtakos šios šalies suverenitetui.
"Kas mums turėtų kelti nerimą - tai, kad Baltarusijos valdžia, uždariusi save bet kokiam bendradarbiavimui su Vakarais, tikrai negali tikėtis kokios nors ekonominės, finansinės paramos ar iš Tarptautinio valiutos fondo, ar iš kitų institucijų, ir todėl yra nemažai pavojaus, kad Baltarusijos ekonomikos strateginiai objektai bus perimti Rusijos kapitalo ir tuo pačiu Baltarusijos suverenitetas gali tapti menkiau ginamas. Tuo atžvilgiu mes norėtume matyti ir Baltarusijos suverenitetą išliekantį, ir Baltarusijos ekonomiką ir finansus nekeliančius didesnių problemų mums, kaip artimiausiems Baltarusijos kaimynams", - sakė A.Kubilius ketvirtadienį interviu "Žinių radijui".
Vyriausybės vadovas pastebi, kad dėl dabartinės situacijos nemažų iššūkių patiria ir verslininkai, investavę Baltarusijoje arba turintys intensyvesnių prekybos ryšių su šia šalimi. Situacija Baltarusijoje aptarta ir Vyriausybės pasitarime.
"Tenka apgailestauti, kad Baltarusijos valdžia, atėmusi iš savo žmonių ne tik demokratines, bet ir ekonomines laisves, atvedė Baltarusiją štai prie tokio ekonominio, finansinio ir žmogiško kolapso. Jausdami savo kaimynams didžiules simpatijas, be abejo, turime su nerimu žiūrėti, kur tokia situacija gali nuvesti", - sakė A.Kubilius.