“Jei Lietuva teigia, kad lenkų mažumos Lietuvoje teisės nėra pažeidžiamos, tai ponia ambasadorė turėtų tai pasakyti. Turėtume apsikeisti vertinimais. Nuo problemos nepabėgsime, apie problemą reikia kalbėtis”, – pridūrė A.Gurskis.
Anot jo, Lietuvos ambasadorė dar prieš mėnesį buvo kviečiama į parlamentinės grupės posėdį, tačiau nerado tam laiko. A.Gurskio teigimu, netiko nei vienas jai siūlomas susitikimo laikas, bet, nepaisant tokios ambasadorės pozicijos, ji dar kartą bus kviečiama į susitikimą.
Panašiai pasisakė ir parlamentinės grupės pirmininko pavaduotojas Jacekas Zalekas. Anot jo, kalbėjimasis ir argumentai padeda spręsti problemas ir išvengti situacijų, kurios kuria naujas problemas: “Diplomatų kalba reikalauja tikslių žinių. Jei jų pritrūksta, tai yra, kai nėra pagrindžiama teisėtais argumentais, tai reiškia, kad šių argumentų tiesiog nėra, o jei tokių argumentų nėra, tai manau, kad ambasadorei tiesiog gėda ir ji nenori dalyvauti debatuose, kurie išryškintų netinkamą Lietuvos elgesį lenkų mažumos gyvenančios šioje šalyje atžvilgiu.”
Kaip teigia Gurskis, susitikimo su ambasadore temomis turėjo būti Švietimo įstatymo nuostatos. Norėta kalbėti ir apie baudas, skiriamas už dvigubų gatvių lentelių kabinimą Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Jo nuomonė, tai neatitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.
“Turėjome vilties, kad ponia ambasadorė pateiks Lietuvos Vyriausybės poziciją šiais klausimais, kad nuramins Lenkijos Seimo narius, o per juos ir Lenkijos viešąją nuomonę. Apgailestauju, kad taip neįvyko. Tai tik gali pabloginti tam tikrą atmosferą, padėtį”, - sakė A.Gurskis.
Lietuvos ambasadorė Loreta Zakarevičienė atsisakė dalyvauti diskusijoje su Lenkijos parlamentarais dėl Lietuvai metamų nepagrįstų kaltinimų bei dėl pozityvaus tono tokiai diskusijai nebuvimo.