„Rašome Jums su viltimi, kad Jus sudomins jūrininkų gyvenimo sąlygos XXI amžiaus pradžioje. Esame 6 Lietuvos ir 3 Rusijos piliečiai žvejybos traleryje „Asari“, kuris yra Peru, Pisco uosto reide nuo balandžio 17-tos dienos. Gėlo vandens prausimuisi neturime nuo balandžio 16-tos dienos. Atlyginimo, kuris pagal kontraktą, sudarytą su kompanija „Beringer“, turėtų būti mokamas kas mėnesį iki 15-tos kito mėnesio dienos, negauname jau trečias mėnuo“, - rašoma redakcijai adresuotame laiške.
Aklavietėje atsidūrę jūrininkai rašo, jog nėra įsitikinę, ar firma „Beringer“, su kuria pasirašytas kontraktas, iš viso egzistuoja – artimiesiems nepavykę apie ją internete rasti jokios informacijos. Atstovas, per kurį buvo sudarytas kontraktas, laivą išsinuomojęs Saulius Staškus, pasak jūrininkų, juos tik maitina tuščiais pažadais.
Nors jūrininkų kontraktas baigiasi gegužės 23 dieną, jiems susidaręs įspūdis, jog išsiuntimas namo gali užsitęsti neribotam laikui. Žmonės, norintys tiesiog grįžti namo, redakcijai rašo: „Siunčiame jums faksą naktį todėl, kad laive esantis kuras jau beveik baigėsi. Sustabdžius generatorių, nutrūks elektros srovės tiekimas, ir nebebus galimybės naudotis fakso aparatu.“
Pats S.Staškus, kuris tik nuomojasi laivą, bet pats nėra užsiregistravęs Lietuvos jūrininkų sąjungoje, žurnalistei paskambinus jūrininkų nurodytu telefonu, per kurį jie su juo kontaktuodavo, neatsiliepė.
Lrytas.lt susisiekė su vieno iš įkalintų jūreivių dukterimi Ieva Sudmantaite. Pasak jos, tėtis išplaukė per Kūčias. Nuplaukė iki Lenkijos, sugedo laivas, ten ilgai jį taisė. Tada nuplaukė iki Ispanijos, taisė laivą, kuris yra visiškas griuvena, ten. Prieš 2-3 mėnesius atplaukė į Pietų Ameriką. Tada ir prasidėjo nerimą keliantys dalykai.
„Labai vėluodavo maisto atsargų papildymai, taip pat kuro, geriamojo vandens. Laivo šeimininkas pradėjo nebemokėti atlyginimo, bet nuolat žadėjo jį tuoj pervesti. Du – tris mėnesius palaukę, jie suprato, kad čia kažkas negerai. Dabar bando susisiekti su savo darbdaviu, kad jis juos grąžintų namo, kaip priklauso pagal kontraktą, bet jis to jau nebesiruošia daryti“, - sako laivo mechaniko Artūro Sudmanto dukra.
Prie Peru krantų įstrigusio jūrininko dukra nepraranda vilties, kad kas nors iš Užsienio reikalų ministerijos, o gal net pati prezidentė, į kurią taip pat ketina kreiptis, padės tėčiui sugrįžti. Kad susipras pats laivą išsinuomojęs darbdavys, ji nesitiki. „Bent jau Užsienio reikalų ministerijoje pasakė, kad tokie atvejai gana dažni. Taip nutikus, nebedaug šansų, kad tas žmogus imsis kokių nors veiksmų“, - sako I.Sudmantaitė.
Tik kiek tai užtruks – niekas nežino. I.Sudmantaitė su tėvu kol kas bendrauja telefonu – kol jis dar turi galimybę jį pasikrauti. Jūreiviai dar turi šiek tiek geriamo vandens buteliukais, bet gėlas vanduo prausimuisi jau yra pasibaigęs.