Tuo metu pačiam įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Dėl
jo priėmimo dar turės vykti vienas balsavimas.
Seimo nariai konservatoriai Donatas Jankauskas, Jonas Dagys,
Vincė Vaidevutė Margevičienė ir valstietė liaudininkė Rima
Baškienė siūlė, kad tuo atveju, jeigu nekyla grėsmė
nukentėjusio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei, policijos
pareigūnai smurtautoją tik oficialiai įspėja.
Pagal šį siūlymą, įpareigojimas smurtautojui išsikelti ir
kitos priemonės būtų taikomos, tik jei smurtas šeimoje
pasikartotų arba „nukentėjęs asmuo yra nėščia moteris, neseniai
pagimdžiusi moteris, senyvo amžiaus asmuo, neįgalusis“.
Už tokį pasiūlymą per svarstymo procedūrą balsavo 20 Seimo
narių, prieš buvo 16, susilaikė 27, tad jam nepritarta. Už tokį
įstatymo variantą balsavo 15 konservatorių, du Jungtinės
(Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos)
frakcijos nariai, po vieną socialdemokratą ir „darbietę“.
Nepritaręs šiam pasiūlymui, Seimas liko ties komiteto darbo
grupės redakcija, kad nustačius smurto šeimoje atvejį galėtų
būti taikomos tokios apsaugos priemonės: įpareigojimas smurtautojui
laikinai išsikelti; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti,
nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu; ginklo
ir šaudmenų paėmimas iš smurtautojo, leidimo jam panaikinimas;
įpareigojimas smurtautojui išklausyti kursus, padedančius valdyti
agresiją.
Pagal projektą, policijos pareigūnai, surašę protokolą, per
24 valandas kreiptųsi į vietos, kur įvyko smurto artimoje aplinkoje
faktas, apylinkės teismą ir kartu į teismą pristatytų
smurtautoją. Teismas iki administracinių teisės pažeidimų bylos
išnagrinėjimo skirtų projekte nustatytas smurtą patyrusio asmens
apsaugos užtikrinimo priemones ir nustatytų bylos išnagrinėjimo
terminą.
Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė parlamentarus
ragino paremti projektą sakydama, kad tik įstatymu įmanoma
pažaboti smurtą šeimoje, o ne bažnyčios lankymu, kaip siūlė
konservatorius Egidijus Vareikis.
„Tik žinant ilgaamžę moterų diskriminacijos istoriją,
moterų, vaikų, senelių žeminimo, smurto, smurto šeimoje
istoriją, įmanoma suvokti žmogaus žalojimo smurtu siaubą. Smurto
žmogui, šeimai ir visuomenei daromą žalą. Nederėtų vulgarinti
ir primityvinti smurto šeimoje problemos, vadinant smurtą šeimoje
pasimušimu, kurį galima išgydyti bažnyčios lankymu, kaip tai
padarė parlamentaras E.Vareikis. Smurtas šeimoje yra labai
sudėtinga psichologinė, socialinė, ekonominė, sveikatos apsaugos,
švietimo ir kultūros problema“, - kalbėjo Seimo narė.
„Tik įstatymu pažabojus smurtą šeimoje, įmanoma kurti atvirą
ir demokratinę lyčių lygiomis galimybėmis grįstą visuomenę.
Seimo nariai turėtų atsižvelgti ir į surinktus 2000 Lietuvos
piliečių parašus. Piliečių, kurie visuomeninėje akcijoje
pasakė: smurtui ne“, - balsuoti „už“ ragino parlamentarė.
Tuo metu prieš projektą kalbėjęs „tvarkietis“ Petras Gražulis
tvirtino, kad toks įstatymas sudarys galimybę juo manipuliuoti,
melagingai apkaltinant smurtavimu.
„Neminėkite man Europos vardo, man nuo jo jau bloga darosi, nuo
tos Europos, nuo jos madų, nuo jos įvairių išsigimimų.
Nežiūrėkime į Europą, Europa griūva. Aš manau, kad šitas
įstatymas daug daugiau sukurs problemų, negu jų išspręs“, -
parlamentaras piktinosi, kad projektas teikiamas remiantis kitų
užsienio valstybių praktika.
„Čia man atrodo provokacijų įvairiausių susilauksime. Ir
faktiškai įsivaizduokite, kaimynas, jeigu kažkieno žmoną
įsimylėjęs, du kartus apskųs ir išskirs, ir butą atims.
Klausykite, kas čia dabar darosi. Faktiškai tokiems nesąžiningiems
žmonėms yra galimybė manipuliuoti šituo įstatymu“, - aiškino
P.Gražulis.
Teisėsaugos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, kad šiuo metu
galiojantis teisinis reguliavimas jiems yra „surišęs rankas“
kovojant su smurtu privačioje erdvėje, mat be raštiško
nukentėjusiojo skundo praktiškai neįmanoma pradėti tyrimų. Be to,
ir pradėjus tyrimą smurtautojas gali gyventi drauge su auka.