Moksleiviai laikė lietuviškai,
lenkiškai ir rusiškai užrašytus plakatus: „Asimiliacijai –
ne!“, „Palikite ramybėje mūsų mokyklas!“, „Ne
reorganizavimui be bendruomenės dalyvavimo!“, „Gimtinė – be
gimtosios kalbos?“. Vienas po kito prie mikrofonų stojo kalbėti
lenkų mokyklų ir įvairių bendruomenių atstovai.
„Jau daug kartų kalbėjome apie tai su visų institucijų atstovais, tačiau nebuvome išgirsti. Esame įsitikinę, kad šis naujasis įstatymas yra nedemokratiškai priimtas, be to, jis susiaurina demokratinius principus, buvusius ankstesniame įstatyme“, - lrytas.lt kalbėjo Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo koordinatorius Miroslavas Šeibakas.
Lenkai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas,
kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų
mokyklose ir nuo 2013 metų lietuvių bei tautinių mažumų mokyklų
abiturientams suvienodinamos lietuvių kalbos egzamino užduotys.
„Specialistai, lietuvių kalbos mokytojai lenkų mokyklose aiškiai pasisako, kad negalima tokiu būdu laikyti egzamino vaikams, kurie mokėsi pagal kitą programą. Dabartiniai dešimtokai turės per du metus stebuklingu būdu išmokti tai, ką kiti mokėsi dvylika metų“, - aiškino M.Šeibakas.
„Vienodo egzamino modelio pritaikymas
gali būti įgyvendinamas minimaliai po dvylikos metų, kai pagal
naująjį modelį pradės mokytis pirmokai“, - proteste Vilniuje,
prie Švietimo ir mokslo ministerijos kalbėjo protesto
dalyviai.
Įstatymu artėjant prie Europos standartų atsisakoma nuostatos, kai
90 proc. pamokų lenkiškose mokyklose vyksta lenkų, o ne valstybine
lietuvių kalba.
Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo koordinatorius lrytas.lt rodė Vilniaus universiteto mokslininkų atliktų tyrimų išvadas, kad lietuvių ir lenkų moksleiviai iš principo negali vienodai mokėti lietuvių kalbos, net jei mokyklose bus dėstoma vienodai.
Kita vertus, jis mano, kad tai netrukdo Lietuvos lenkams gyventi pilnavertį gyvenimą Lietuvoje. Kalbėdamas apie
lenkų integravimąsi į visuomenę, jis tvirtino, kad virš 90 procentų lenkų tautybės
moksleivių sėkmingai išlaiko valstybinius lietuvių kalbos
egzaminus. Anot jo, tik 3,9 proc. žmonių Lietuvoje pareiškė, kad gauti darbą jiems sutrukdė keliami reikalavimai lietuvių kalbos mokėjimui. „Gyvename šioje visuomenėje, gyvename integruotai. Mes žinom ir mokam lietuviškai –
kam laužyti atviras duris?" - duodamas interviu lrytas.lt sakė M.Šeibakas.