Kaune lyg grybai po lietaus dygsta katalikiškosios mokyklos. Jų jau apie dešimt. Nejaugi moksleiviai šaukia „Kristus karaliauja! Aleliuja!” ir reikalauja katalikiškųjų mokyklų, grasindami daugiau kojos nekelti į pasaulietines? Anaiptol.
Perkrikštyti mokyklas į katalikiškąsias – pedagogų išmonė. Kad išsaugotų šiltas vietas. Mat savivaldybės drauge su vyskupijomis įsteigtos ugdymo įstaigos įgyja tam tikrą apsaugos skydą. Švietimo tinklo optimizacijos procesas jų nepaliečia.
Todėl dėl visa ko katalikiškąja buvo pervadinta net mokykla, kurios direktorė – stačiatikė.
Tiesa, tas katalikiškasis stilius užkliuvo Teisingumo ministerijai. Bet garsiai apie Konstitucijos pažeidimus valdininkai nekalba. Dar apkaltins, kad burnoji prieš Dievą.
Niekas tose katalikiškosiose mokyklose smarkiai nepasikeitė. Nebent tai, kad nebeliko etikos pamokų. Vietoj jų – tikėjimo tiesos.
Tačiau pedagogai nemokšas ir toliau asilais vadina.
„Asilas!” – rėš komunistu buvęs, o dabar kataliku virtęs pedagogas klasėje, kurioje kryžius – ant to paties vinies, kur kadaise kabojo Iljičiaus portretas.
Tikybą, ko gero, dėstys mokytojas, sovietmečiu prie bažnyčios šventoriaus skaičiavęs moksleivius, einančius į pamaldas.
Ką tokios katalikiškosios mokyklos suoluose išugdys aktyviais katalikais pavirtę agitatoriai? Ogi ateistus.
Paradoksas: katalikiškosios mokyklos gali virsti puikiausiai tinkančiomis įstaigomis katalikybei naikinti.