Šiandien dauguma kaimo turizmo sodybų , o jų, Statistikos departamento duomenimis, šalyje apie 600, - tai išpuoselėtos teritorijos, nušienautos vejos ir akmenimis grįsti takeliai, vedantys kotedžų, pirtelių ir pobūvių salių link. Didžiojoje daugumoje šių sodybų žemdirbyste apskritai nesiverčiama. Todėl ne vienam nuostabą ir netgi šoką sukėlė žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintos naujos KPP priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklės, ES paramos intensyvumą „pririšančios“ prie 3 sąlyginių gyvulių (SG) ir ūkio 2 ekonominio dydžio vienetų (EDV). Remiantis naujosiomis taisyklėmis bus vykdoma šiuo metu NMA renkamų paraiškų atranka. Visam 2007-2013 metų finansiniam periodui pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ skirta per 200 mln. Lt. Šiuo šaukimu planuojama išdalyti 30 mln. Lt.
Renginių organizatoriai parama jau pasinaudojo
ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus l. e. p. vedėjos Reginos Voverytės teigimu, ES paramos „pririšimas“ prie žemdirbiškos veiklos – tai vienas būdų pažaboti vadinamuosius „sofos“ ūkininkus.
„Pastaraisiais metais buvo atsiradęs ne vienas apsukruolis, kuris naudodamasis ES parama, skirta kaimo turizmo plėtrai, ramia sąžine kūrėsi savo asmeninę gerovę, statėsi namus bei kasėsi tvenkinius, nejausdamas atsakomybės dėl to, kad ši parama turi kurti BVP ir duoti grąžą valstybei”, - kalba R. Voverytė. Be to, pasak jos, jau nemažai paremta ir realiai dirbančių kaimo turizmo subjektų, visiškai nesusijusių su žemės ūkio veikla. „Taisyklės tam ir pakeistos, kad kontrolė taptų griežtesnė, o pinigai būtų įsisavinami efektyviau. Pakeitimai visada yra daromi prieš naujus šaukimus teikti paraiškas. O sąlyginiai gyvuliai kaip kriterijus paramai gauti atsirado dėl labai aiškios priežasties – parama jau pasinaudojo pakankamai didelis skaičius kaimo turizmo sodybų, kurios orientuotos tik į renginių organizavimą ir kuriose lankytojai negali pamatyti nei paršelio, nei karvės. Todėl nuo šiol ir bus skatinamas „žemiškesnis“ profilis. Tačiau reikalavimas laikyti gyvulius yra taikomas tik naujai besikuriančioms sodyboms, nes, suprantama, reikalauti ganyti galvijus kelerius metus puoselėtose vejose vargu ar būtų protinga“, - neabejoja pašnekovė.
Arčiau ūkio – daugiau paramos
Pasak R. Voverytės, tai, kad Lietuvos kaimo turizmo asociacija naujaisiais reikalavimais nėra patenkinta, ŽŪM – ne paslaptis, bet, turint omenyje, kad ES parama negrąžintina, sąlygas ją gauti nustato lėšas administruojanti institucija, atsižvelgdama į tai, ar šios sąlygos nepažeidžia Europos Komisijos patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros programos. O šiuo atveju jokio pažeidimo tikrai nėra.
„Prieš taisyklių keitimą vyko apskritojo stalo diskusija su socialiniais partneriais. Po jos, tarkime, buvo atsižvelgta į Lietuvos kaimo turizmo asociacijos siūlymą vadinamąją „mažąją“ paramą iki 150 tūkst. Lt teikti tik jau veikiantiems kaimo turizmo subjektams. Tačiau dėl SG kaip sąlygos paramai gauti buvo griežtai apsispręsta KPP valdymo komitete“, - teigia pašnekovė.
Pasak jos, pagal KPP priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ kaip ir anksčiau bus remiamos dvi veiklos sritys: kaimo turizmo vystymas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose, ir turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse). Parama, kaip ir praėjusiais metais, bus teikiama dviem būdais, t. y. pagal supaprastintąją tvarką, kai prašoma iki 150 tūkst. Lt ir kai prašoma paramos suma yra didesnė kaip 150 tūkst. Lt. Didžiausia paramos suma pagal pirmąją veiklos sritį yra iki 690 560 Lt, o pagal antrąją – iki 201 168 Lt.
Pagal supaprastintąją tvarką kreipiantis paramos pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ parama bus teikiama tik jau veikiančioms kaimo turizmo sodyboms, o, atsižvelgiant į veiklos trukmę, bus diferencijuojamas paramos intensyvumas.
Paramos intensyvumas pareiškėjams, kurie veikia ne mažiau kaip 3 metus – 65 proc., o veikiantiems mažiau kaip 3 metus – 45 proc.
Paramos intensyvumas pagal pirmąją veiklos sritį, šiuo metu keliantis daugiausia aistrų, bus diferencijuojamas kitaip nei ankstesniais metais: 65 proc. intensyvumas taikomas, kai pareiškėjas yra ūkininkas, laikantis ne mažiau kaip 3 SG, kai pareiškėjas yra ūkininkas arba kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip 3 metus jau verčiasi kaimo turizmo veikla. 45 proc. paramos intensyvumas taikomas, kai pareiškėjas yra ūkininkas, kurio žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 2 EDV arba kai pareiškėjas yra ūkininkas arba kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip 3 metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolat gyvena kaime, bet trumpiau nei 3 metus verčiasi kaimo turizmo veikla.
Vadinamiesiems „sofos ūkininkams“ nuo šiol teks tenkintis 25 proc. intensyvumo parama, mat tiek numatyta skirti tiems ūkininkams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis nei 2 EDV arba kai pareiškėjas yra kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip 3 metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolat gyvena kaime, bet iki šiol kaimo turizmo veikla neužsiėmė.
Mažina galimybes alternatyviai veiklai
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas neslepia, kad šiandien šiame sektoriuje problemų dėl „identiteto“ tikrai yra, tačiau tai, anot jo, neturėtų būti priežastis kaimo turizmą sugrąžinti prie žemdirbystės. „Per 14 asociacijos gyvavimo metų, siekiant mūsų verslo liberalizavimo, nuveikta tikrai daug. Ir už tai visų pirma turime dėkoti ilgametei mūsų organizacijos vadovei Reginai Sirusienei“, - kalba L. Žabaliūnas.
Pasak jo, siekiant sulaužyti visuomenėje susiformavusį stereotipą, kad kaimo turizmo sodybos – tai tik vieta triukšmingoms šventėms organizuoti, nuo šių metų pati asociacija jau yra pakeitusi kaimo turizmo sodybų reitingavimo taisykles. Remiantis jomis, į kaimo turizmą žiūrima ne vien kaip į apgyvendinimo, bet ir kaip į kompleksinę paslaugą, kurios „paketas“ aprėpia ir kultūrinį bei kulinarinį paveldą, amatus, sodybos šeimininkų gyvenimo būdą.
„Kita vertus, kaimo turizmo paslaugų teikėjai yra verslininkai. Jeigu šiuo ekonominiu etapu yra paklausa rengti pobūvius, yra ir pasiūla, nes kur dar daugiaaukščiuose gyvenantys miestiečiai šiandien gali pasilinksminti. Tokiame versle mūsų lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie rinkos poreikių, sakyčiau, yra tik stiprybė. Tačiau mūsų pačių atlikta apklausa liudija ir kitokį visuomenės požiūrį į kaimo turizmą. Daugeliui jis vis dėlto labiau asocijuojasi su atostogomis kaime, aktyviu poilsiu gamtoje, ar priešingai – su ramybe, bet ne su „baliais“, todėl Žemės ūkio ministerijos pozicija šiuo atveju nėra teisinga“, - LKTA narių poziciją reiškia L. Žabaliūnas.
Asociacijos nuomone, reikalavimas kaimo turizmo sodybų šeimininkams turėti 3 SG ir 2 EDV – nebuvo ir nėra tikslingas, kaip nėra tikslinga kaimo turizmą sieti su tiesiogine žemės ūkio produkcijos gamyba. „Juk pati ES priemonė skirta skatinti kaimo gyventojus pereiti prie ne žemės ūkio veiklos. O dabar tarsi vėl grįžtama į pradinį tašką“, - stebisi L. Žabaliūnas.
Pasak jo, vadinamasis agroturizmas, kuomet svečius į savo ūkį priima žemės ūkio produkcijos gamintojas, ir kitose Europos Sąjungos šalyse tesudaro 20 proc. kaimo turizmo sektoriaus paslaugų. Visi kiti šių paslaugų teikėjai ieško savų nišų, atsižvelgdami į pačius įvairiausius rinkos poreikius. „Mes savo viziją esame linkę sieti su kultūros, kulinarijos paveldu, amatais ir ekologija“, - teigia LKTA prezidentas.
Rasa Prascevičienė („Kaimo laikraštis“)