„Smulkaus urmo” pasipiktinimą sukėlė Jurbarko ir Skuodo savivaldybių sprendimas neskelbti naujo konkurso ir su ankstesnio konkurso nugalėtoja bendrove „Kretingos maistas” pratęsti sutartis dėl mokinių maitinimo dar penkeriems metams.
Tokį sutarčių pratęsimą numatė anksčiau surengti konkursai, kuriuose dalyvavo ir pati sostinės įmonė.
Savivaldybėms pasinaudojus šia teise, vilniečiai Jurbarke ir Skuode neteko galimybių varžytis dėl mokinių maitinimo paslaugų teikimo.
Užgriuvo grėsmingi raštai
Praėjus daugiau nei metams po sutarčių pratęsimo „Smulkus urmas”, beje, maitinantis ir Seimą, savivaldybių sprendimus apskundė Generalinei prokuratūrai ir paprašė apginti neva pažeistą viešąjį interesą.
Prokurorai nedelsdami ėmė ginti bendrovės komercinius interesus. Jurbarko savivaldybė sulaukė pareigūnų prašymo skubiai atsiųsti visus viešojo moksleivių maitinimo paslaugų pirkimo ir sudarytų sutarčių dokumentus.
Viešųjų pirkimų tarnyba rajono savivaldybei išsiuntė dar grėsmingesnį raštą, reikalaujantį skubiai nutraukti su „Kretingos maistu” pasirašytas mokinių maitinimo paslaugų pirkimo sutartis.
Įgyvendinus viešųjų pirkimų prievaizdų reikalavimą, viso Jurbarko rajono mokiniai liktų be maitinimo, nors mokslo metai dar nepasibaigę.
Konkursas įstatymo nepažeidė
Viešųjų pirkimų tarnyba rėmėsi 2006 metais pasikeitusio įstatymo nuostatomis, kad sudaryti paslaugų pirkimo sutartis leidžiama tik trejų metų laikotarpiui.
Bet Jurbarko savivaldybė mokinių maitinimo paslaugų pirkimo konkursą 5 metų laikotarpiui paskelbė dar 2005 metų vasarį.
Konkurso sąlygos numatė galimybę su nugalėtoju pratęsti sutartį dar penkeriems metams.
Tuomet galiojęs Viešųjų pirkimų įstatymas sutarčių trukmės neribojo.
Todėl Jurbarko savivaldybės administracija atsisakė vienašališkai nutraukti pratęstą sutartį su mažiausią kainą pasiūliusia bendrove „Kretingos maistas”.
Savivaldybės teisininkės Rūtos Vasiliauskienės įsitikinimu, pasikeitęs įstatymas atgaline data negalioja ir negali pakeisti teisėtų 2005 metais surengto konkurso sąlygų.
Be to, netgi pakeistas įstatymas numato galimybę paslaugas pirkti daugiau nei trejų metų laikotarpiui, jei tai pirkimo organizatoriui naudinga ekonominiu ar socialiniu požiūriais.
Tiekėjas remontuoja valgyklas
Prieš dvejus metus su „Kretingos maistu” buvo pasirašytas atskiras susitarimas, kuriuo įmonė įsipareigojo savo lėšomis suremontuoti šešių rajono mokyklų valgyklų ir virtuvių patalpas.
Jos yra tokios apgailėtinos būklės, kad higienistai nenoriai išduoda leidimus tokiose patalpose maitinti vaikus.
Pagal susitarimą su savivaldybe, kretingiškiai kiekvieną vasarą suremontuoja vienos mokyklos valgyklą.
Iki šiol jau atnaujintos dviejų valgyklų patalpos, į kurias bendrovė investavo per milijoną litų.
Užkliuvo ir darželinukai
Viešųjų pirkimų tarnybai užkliuvo ir tai, kad dviejose pagrindinėse mokyklose esančių ikimokyklinių grupių vaikų maitinimo paslaugas savivaldybė pirko iš vienintelės tiekėjos – „Kretingos maisto”.
„Abi ikimokyklinės grupės yra įsikūrusios pagrindinių mokyklų patalpose, kuriose šių mokyklų maitinimo paslaugas teikia „Kretingos maistas”.
Šiai bendrovei yra išnuomotos ir mokyklų valgyklų patalpos, o įrengti atskiras virtuves ruošti maistą ikimokyklinių grupių vaikams savivaldybė neturi nei techninių, nei finansinių galimybių.
Todėl šiose mokyklose darželinukus maitinti gali vienintelis „Kretingos maistas”, – aiškino Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas.
Anksčiau sąlygomis neabejojo
„Smulkaus urmo” reiškiamos pretenzijos kelia nuostabą ir „Kretingos maisto” generaliniam direktoriui Irmantui Norkui: „Labai abejoju, ar „Smulkus urmas” būtų įžvelgęs įstatymo pažeidimus, jei ši bendrovė būtų laimėjusi konkursus ir sutartys būtų pratęstos su ja.”
Pavyzdžiui, sostinės įmonei nepatinka tai, kad jau apribojus paslaugų pirkimo sutarčių pasirašymo terminą 2008 metais Vilkaviškio rajono savivaldybė pasinaudojo įstatymo suteikta išimties teise ir mokinių maitinimo paslaugas pirko penkerių metų laikotarpiui.
Šitame konkurse dalyvavo ir „Smulkus urmas”, tačiau tuomet laimėti besitikėjusiai įmonei numatytas sutarties pasirašymo laikotarpis neužkliuvo.
Pažeidimai Akmenėje nedomino
Dabar neva pažeistą viešąjį interesą ginančios Generalinės prokuratūros vadovas Darius Valys, vadovaudamas Akmenės prokuratūrai, į šio rajono biudžetui daromą žalą žiūrėjo pro pirštus.
Ar ne todėl, kad tuo metu Akmenės savivaldybės investicijų skyriuje vyriausiąja specialiste dirbo jo žmona Jolanta Valienė?
Prieš trejus metus dalyvavusi atvirajame šio rajono socialiai remtinų mokinių maitinimo konkurse „Kretingos maisto” įmonė pasiūlė mažiausią vienos patiekalo porcijos pagaminimo kainą – 0,79 lito.
Tuo tarpu kiti konkurso dalyviai, tarp kurių buvo ir „Smulkus urmas”, pateikė nuo 11 iki 36 centų didesnę kainą.
Įtarusi, kad „Kretingos maistas” pasiūlė nepagrįstai mažą kainą, rajono valdžia šią įmonę pašalino iš konkurso.
Savivaldybės sprendimą apskundus teismui konkursas buvo sustabdytas, o mokinių maitinimo paslaugas atskirose rajono mokyklose išsidalijo „Smulkus urmas” ir dar du tiekėjai.
Tiktai po dvejus metus trukusio bylinėjimosi Kretingos įmonė įrodė, kad jų kaina buvo pagrįsta.
Biudžetas patyrė didelę žalą
Pernai gegužės 17 dieną Aukščiausiasis teismas (AT) Akmenės rajono savivaldybės administraciją įpareigojo atnaujinti sustabdytą konkursą ir visų jo dalyvių pateiktus pasiūlymus vertinti iš naujo.
AT pripažino, kad pasirinkus brangesnius paslaugų teikėjus Akmenėje neefektyviai buvo naudojamos visuomenės lėšos ir padarytas nuostolis rajono biudžetui – per dvejus mokslo metus buvo prarasta per 150 tūkst. litų.
Bet šis faktas Akmenės rajono prokuratūrai vadovavusio D.Valio nesudomino.
Akmenės valdžia AT sprendimo taip ir neįvykdė.
Sustabdytas konkursas buvo nutrauktas, šiems mokslo metams visoms rajono mokykloms buvo leista pačioms pasirinkti maitinimo organizatorius.
Rajono mokyklos pigiausiai maitinimą organizuojančiai bendrovei „Kretingos maistas” dalyvauti apklausoje nepasiūlė ir pasirinko buvusius brangesnius tiekėjus.
Lėšos švaistomos ir Kretingoje
Generalinę prokuratūrą turėtų sudominti ir kituose šalies rajonuose vykdomos aferos.
Vengiant centralizuotų mokinių maitinimo konkursų su savivaldybių palaiminimu brangesni tiekėjai tarpusavyje dalijasi rinką ir daro akivaizdžią žalą savivaldybių biudžetams.
Prieš keletą metų Kretingos rajono taryba buvo nutarusi socialiai remtinų mokinių maitinimui organizuoti centralizuotą paslaugos pirkimo konkursą.
Pabūgus, kad šio konkurso nelaimėtų pigiau šias paslaugas teikiantis „Kretingos maistas”, tarybos sprendimas buvo pakeistas ir apklausos būdu organizuoti mokinių maitinimą buvo leista pačioms mokykloms.
„Kretingos maisto” siūlomų kainų pasiteiravo vienintelė Pranciškonų gimnazija.
Pasirinkusi šią įmonę ji maitinimo paslaugai administruoti išleidžia 13 procentų nuo žaliavų kainos.
Kitoms Kretingos rajono mokykloms socialiai remtinų mokinių maitinimo organizavimas kainuoja beveik du kartus brangiau.
Bendrovės „Kretingos maistas” vadovo I.Norkaus įsitikinimu, būtent centralizuotas maitinimas padeda taupyti valstybės lėšas, nes paslaugų operatorius rūpinasi ne tik virėjų darbo užmokesčiu, bet ir visų mokyklų valgyklų įranga, aplinka, patalpų atnaujinimu.
Pareigūnai gina ne viešąjį interesą
Paulius Koverovas
Advokatų kontoros „Sorainen” advokatas
„Pagrindinė problema yra ta, kad nėra aiškaus viešojo intereso apibrėžimo. Gal ir neįmanoma konkrečiai nurodyti, kas yra viešasis interesas, bet būtina aiškiai nustatyti ir atskirti valstybės institucijų pareigas viešojo intereso gynimo srityje.
Kol to nėra, viešasis interesas gali tapti ne visos visuomenės ar didelės jos dalies, o verslo interesų gynimo priemone.
Jeigu kiekvienas asmens teisėtų interesų pažeidimas gali būti pripažintas viešuoju interesu, prokuratūra gins tik šių asmenų interesus. Visų apginti neįmanoma, todėl teisinė sistema ir egzistuoja, kad kiekvienam būtų sudaryta galimybė savo interesus ginti pačiam.
Be to, kodėl mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti naudojami atskirų asmenų interesams ginti? Kam valstybė sukūrė garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, jeigu paprasčiau parašyti laišką prokuratūrai ir atsikratyti galvos skausmo?
Todėl šiuo konkrečiu atveju yra aiškiau suvokiamas ne visos visuomenės, bet konkrečios įmonės interesas ir jo gynimas.
Kas trukdė konkurentui pačiam kreiptis į teismą? Kodėl to nepadarė Viešųjų pirkimų tarnyba, turinti teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ar kilus įtarimams dėl įstatymų pažeidimo?”