„Džiaugiuosi, kad galėjau ne per politizuotus ar emocijomis
grįstus filtrus, o tiesiogiai pristatyti, kokie Lietuvos švietime
pokyčiai padaryti. Tikiuosi, kad tai leis mano kolegei suprasti
pilną vaizdą, kad šitie pakeitimai nėra diskriminuojantys ir
nepažeidžia gyvybinių tautinių mažumų interesų“, - BNS telefonu
iš Briuselio po susitikimo sakė G.Steponavičius.
Jis teigė informavęs Lenkijos ministrę, kad Vyriausybė šį
pavasarį tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose palengvino sąlygas
klasių formavimui - taigi imamasi priemonių tautinių mažumų
mokyklų apsaugai.
Anot G.Steponavičiaus, per valandą trukusį susitikimą
su Lenkijos švietimo ministre Katarzyna Hall jiedu
sutarė, kad abiejų šalių ministerijų ekspertai ir jie patys
pradės reguliarius susitikimus.
Ministras teigė taip pat išsakęs susirūpinimą Lenkijos
lietuviams aktualiais klausimais - dėl galimo lietuviškų mokyklų
uždarymo ir vadovėlių trūkumo.
„Kėliau klausimą dėl lietuviškų mokyklų Lenkijoje išlikimo,
taip pat kad įvedant elektroninius vadovėlius lietuviškose
mokyklose sumažės mokymosi priemonių“, - kalbėjo švietimo
ministras.
Lenkijos politikai pastaruoju metu kritikavo naujojo Švietimo
įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas lietuvių
kalba ir nuo 2013 metų vienodinamos valstybinio lietuvių kalbos
egzamino užduotys lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.
Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus
įstatymą Lietuvoje gyvenantys lenkai turės geresnes sąlygas nei
jie, mat lietuviai Lenkijoje suvienodintą valstybinės lenkų kalbos
egzaminą laiko jau daugelį metų, taip pat seniai tam tikri dalykai
mokomi lenkų kalba. Lietuviams Lenkijoje didelė problema yra
vadovėliai - net ir pamokoms vykstant lietuvių kalba, vadovėliai
paprastai yra lenkiški.