Jau kelias dienas su Vilniaus romais bendraujanti žmogaus teisių
aktyvistė Lalla Weiss iš Nyderlandų sako, kad žmonės
tabore ne gyvena, o egzistuoja, aplink ji mačiusi skurdą ir lėšų
stygių, todėl būtina imtis rimtų žingsnių romus integruojant į
Lietuvos visuomenę.
„Problema yra dvipusė: valdžia turi pakeisti savo požiūrį į
romus, o romai turi pakeisti požiūrį į valdžią. Šitas problemas
turi spręsti vyriausybė, romai ir visa visuomenė kartu. Net ir
žurnalistai, nes jų galioje – parodyti, kaip žmonės gyvena“,
– teigė Nyderlandų nacionalinės sinti ir romų organizacijos
koordinatorė L.Weiss.
Lietuvos romų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas
Tyčina sako, kad integruojant romus į bendruomenę padaryta daug
klaidų. Viena iš jų – kad romų visuomenės centre veikiantis
vaikų darželis yra skirtas tik romams, kurie vėliau eina mokytis į
romams skirtas klases. Tačiau tai esą klaidingas sprendimas.
Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas sako, kad vis dar
ieškoma geriausių būdų. Yra nuomonė, kad apskritai be reikalo
buvo pastatytas romų visuomenės centras. Jis buvo sumanytas, kad
žmonės, taip pat ir suaugę, kurie neraštingi, galėtų išmokti
valstybinės kalbos ir rašto.
Pasak I.Meliano, pernai, panaikinus Tautinių mažumų ir
išeivijos departamentą, tautinių mažumų reikalai buvo perduoti
prie Kultūros ministerijos sukurtai tarpinstitucinei darbo grupei,
tačiau romų integracijos klausimams spręsti jos galių nepakanka.
Keliuose Vilniaus čigonų taboruose gyvena beveik 500 žmonių.
Pasak policijos, kiekvieną savaitę dėl narkotikų platinimo tabore
pradedami keli ikiteisminiai tyrimai, surašomos dešimtys
administracinių teisės pažeidimų protokolų nuo narkotikų
apsvaigusiems asmenims.