35 metų J.Hantonas yra kilęs iš Naujosios Zelandijos, tačiau šiuo metu gyvena Londone. Neseniai žurnalistas pradėjo rengti naują laidą televizijos kelionių kanalui „Travel Channel”. Pagrindinė jo idėja – savaitę pragyventi viename mieste už 100 dolerių (apie 240 litų).
J.Hantono sukurtas valandos filmas apie Lietuvą ir Vilnių nuo rudens penkerius metus bus rodomas per „Travel Channel” daugiau nei 100 pasaulio šalių.
Daugiau nei savaitę viešėjęs Lietuvoje J.Hantonas stengėsi neviršydamas numatytų kelionės išlaidų perprasti šalies kultūrą, žmonių charakterį. Jis aplankė ne tik Vilnių, bet ir Druskininkus, Biržus, pajūrį.
„Viskas Lietuvoje man labiau priminė Skandinavijos šalis negu Rusiją.
Žmonės prieš atvykdami į Lietuvą ir žinodami, kad ši šalis buvo Sovietų Sąjungos dalis, paprastai vis dar mano, kad čia ras daugiau rusiškos architektūros likučių”, – kalbėjo J.Hantonas.
Vilniuje J.Hantonas kartu su miesto meru Artūru Zuoku važinėjosi riedžiais, lankė menininkus Užupyje, Katedros aikštėje kalbino žmones, padedamas vietos gyventojų kepė bulvinius blynus ir ruošė šaltibarščius.
– Ar įmanoma turistui Vilniuje savaitę pragyventi turint 100 dolerių? – pasiteiravo „Sostinė” britų žurnalisto.
– Jeigu turistas lankosi tik Vilniuje, pragyventi čia savaitę įmanoma.
Jei gyveni pas vietos žmones, kartu su jais perki produktus prekybos centruose ir maistą ruoši namuose, nebūtinai turi būti turtingas, kad galėtum keliauti.
Kainos Vilniuje normalios. Neseniai buvau Milane Italijoje, ten kainos beprotiškos: gabalėlis picos – 6 eurai (apie 20 Lt). Milane savaitę išsiversti su 100 dolerių beveik neįmanoma.
Tiek, kiek Vilniuje išleidi per savaitę, Milane pakaktų tik savaitgaliui.
Dar anksčiau tą patį bandžiau padaryti Sofijoje Bulgarijoje. Šiame mieste 100 dolerių pakanka per akis, net galima išleisti vos 80 ir sutaupyti.
Tačiau jeigu turistas norėtų pakeliauti po visą Lietuvą, šių pinigų tikriausiai neužtektų, nes tektų pirkti transporto bilietus. Tačiau Lietuvoje keliavau ir pakeleivingais automobiliais. Stabdžiau automobilius keliaudamas iš Biržų į Klaipėdą. Į Biržus važiavau autobusu, autobusas buvo visai patogus, o bilietas pigus.
Man ypač patiko, kad Lietuvoje galima keliauti autostopu.
Tai beveik neįmanoma Anglijoje ar Italijoje, Ispanijoje. Stabdyti mašinas ten būtų pavojinga, žmonės gal net nestotų.
O čia automobilį susistabdyti pavyko per kelias akimirkas.
– Kalbinote žmones gatvėse. Ką įdomaus apie Lietuvą ir Vilnių jie papasakojo?
– Įvairaus amžiaus žmonių klausėme, ką mano apie lietuvius, kaip leidžia laisvalaikį. Kalbėdamasis su žmonėmis stengiausi perprasti lietuvių kultūrą.
Visi pašnekovai tikino, kad jie džiaugiasi būdami lietuviai, bet kodėl, konkrečiai neatsakė.
Sofijos gyventojams Sovietų Sąjungos palikimas įsirėžęs labiau negu lietuviams. Lietuviai nuo šios savo istorijos dalies jau gerokai nutolę.
Praeiviai pasakojo ir kaip leidžia laisvalaikį. Kaip ir žmonės visame pasaulyje, jie eina į miestą, barus. Visi gyrė pigų ir skanų lietuvišką alų. Sutinku, kad alus Lietuvoje yra būtent toks.
Kai buvau Biržuose, dalyvavau alaus degustacijoje.
Moteris, kuri pilstė alų, su manimi kalbėjo lietuviškai, aš su ja – angliškai. Nors ir nesuprasdami vienas kito mudu kalbėjomės, buvo juokinga.
– Daug laiko praleidote su vietos žmonėmis. Ar perpratote lietuvių gyvenimo būdą?
– Susipažinau su dviem lietuvių šeimomis. Su viena bendravau Vilniuje, su kita susitikau Biržuose. Biržiečiai man pasiūlė nueiti į pirtį, atliko masažą.
Visa šeima žiūrėjo „Eurovizijos” dainų konkursą. Kelioms dienoms tapau šeimos dalimi, buvo įdomu pamatyti tikrąją lietuvių buitį.
Lietuviai iš tiesų pamišę dėl „Eurovizijos”. Didžiojoje Britanijoje kai kurie net nežino, kad toks konkursas vyksta. Taip pat lietuviai pamišę dėl krepšinio. Tuo įsitikinau bendraudamas su žmonėmis Vilniuje. Vilniečių šeima man aprodė Užupį.
– Ar Užupis jums priminė menininkų kvartalą?
– Iš tikrųjų, kai buvau Užupyje, atrodė, kad kiekvienas ten sutiktas žmogus yra menininkas.
Lankiausi pas skirtingus žmones Užupyje ir visi jie ką nors veikia – tapo, kuria skulptūras, juvelyrikos dirbinius ar ką kita.
Susidarė įspūdis, kad meno Užupyje daugiau negu kituose Vilniaus rajonuose.
– Ką įdomaus pastebėjote kituose Vilniaus rajonuose?
– Senamiestis yra itin gražus ir gerai, kad jis taip saugomas. Kitur senamiesčiai taip nepuoselėjami. Vilnius yra gyvas miestas, bet ne toks gyvybingas kaip Londonas, Paryžius ar Milanas.
Gali mieste pabūti ir ramiai, nėra didelių minių. Netgi gali nufotografuoti Arkikatedrą ir nuotraukoje nebus pašalinių žmonių, nors kituose miestuose lauki, kol pavyks kadras, bet žmonės vis eina ir eina.
Vilniuje gali pajausti, kad miestas priklauso tik tau.
– Ką rekomenduotumėte ir ko nepatartumėte į Lietuvą susiruošusiam turistui?
– Patarčiau Vilniuje visur vaikščioti pėsčiomis. Atstumai čia tokie maži, kad važiuoti taksi neapsimoka. Dar patarčiau pamatyti Užupį.
Nepatarčiau užsisakyti dantenoms skirtos purvo procedūros Druskininkuose. Ji buvo pigiausia procedūra iš viso sąrašo, kainavo 8 litus, todėl ir nusprendžiau ją išbandyti. Purvas dedamas ant dantenų.
Gal tai ir sveika, bet labai neskanu.