„Dvylika kilogramų karšių, ešerių, raudžių prilupau, o mano draugas Rolandas štai vos velka naščius ant pečių – gal net dvigubai daugiau šviežios žuvies per parą prikabino. Gana, važiuojam atgal į savo Telšius, įkaitom, pasidžiaugėm sėkme, laikas krauti į bagažinę laimikius“, - šypsojosi 64-erių Stasys, buvęs policininkas, o dabar žvejoti ir medžioti laisvalaikiu pamėgęs žilaplaukis.
Su artipilne rezgine aikštelėje juos paveja bendražygis iš Telšių Vaidas, dirbantis automechaniku, o laisvalaikį mėgstantis leisti su meškere. „Fantastiškai šiandien kibo Skirvytės trečiojoje krantinėje, tikrai vertėjo atvažiuoti“, - užkalbintas dėsto ir džiaugiasi pailsėjęs.
„O mes iš vakaro atvykom iš Vilniaus, esam bedarbiai-verslininkai, bet savo pomėgiui, kelionei į Rusnės salą lėšų negailime. Daug žuvų prisigaudėme, net tinklo rankovė vandenyje nuo jų svorio plyšta, žuvys atgal į upę veržiasi“,- lrytas.lt rodė ir juokėsi, po to skylę tinkle lopė Ernestas ir Martynas.
Darius iš Akmenės, Jonas iš Mažeikių, išlindę iš palapinės, kurioje šiek tiek nusnūdo, puolė tikrinti laimikių, plūduriuojančių rezginėse. „Ačiū dievui, visos žuvys gyvos, tik viena lydeka jau pilvu į viršų, ją ir kepsim“,- krizeno.
Ne tik šie vyrai traukė iš krepšių, bagažinių, palapinių gėrimų atsargas. Kūrė ugnį, kepė mėsą, virė arbatą ir erzeliavo visu Skirvytės pakrančių ilgiu lyg taboras, žengiantis į dangų paskui plūdes.
Stasys atviravo, jog žuvys kibo ant kabliukų su naktiniais sliekais, Marius – kad viliojo musės lervomis ir kukurūzais, Darius – pašariniais kukulaičiais. Visi džiaugėsi, kad draudimo laikas per nerštą gaudyti karšius ir sterkus šeštadienį baigėsi, sakė „dabar pasiganysim“ ir smerkė brakonierius.
Bet įkaitusiais veidais (atrodo, ne tik nuo sėkmingos žūklės) vyrai nenorom kreipė akis į žurnalistės rodomą netvarką, kuri Skirvytės poilsiavietėje atsirado iš karto po pirmos meškeriotojų antplūdžio paros. „Čia ne mūsų, kažkas kitas taip paliko, nematėm, kas primėtė šiukšlių“, - sekė atsakymas.
Nemalonu buvo priminti, kad jų, suaugusių vyrų iš visos Lietuvos, paliktą jovalą iš pakrančių kasmet kuopia Rusnės vaikų ir paauglių talkos. Tik jų pastangoms apšvarinti gamtos kampelius saloje, savo gimtinėje, lemta žlugti iš karto po savaitgalinių ratuotų ordų su meškerykočiais.
„Tegul valdžia vėl apmokestina žūklę regioniniame parke, ir sumažės čia ne tik žvejų, bet ir antikultūros reiškinių“, - sakė vienas užkalbintas studentas.
Jis savisaugos sumetimais plačiu spinduliu aplink save prismaigstė meškerykočių, kad tik šalia neprisėstų girtuoklių šutvės. „Tokie buduliai prišnerkščia gamtą, juos, kaip ir kuprotus, gal tik grabas beišgydys“, - liūdnai reziumavo.