Finansų analitikas S.Jakeliūnas: „Minimali alga - per maža, bet ir ją didinti rizikinga“

Viena Seimui pateikta rezoliucija siūlo didinti MMA, kuri dabar yra 800 litų (atskaičius mokesčius -- 670 litų), iki 900 litų nuo šių metų liepos mėnesio, o kitąmet pridėti dar 100 litų.

Kartu turėtų būti didinamos ir neapmokestinamos pajamos.  Kita rezoliucija ragina Vyriausybę jau šiemet MMA iškart pakelti iki 1000 litų.Ar šie siūlymai atitinka Lietuvos ekonomikos galimybes?

Apie tai - pokalbis su finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu.

- Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai tvirtina, kad net ir 100 litų padidintas MMA juos žlugdytų. Gal iš krizės tik brendančiam Lietuvos ūkiui dar per anksti pradėti didinti algas?

- Manau, daugeliu požiūriu tai savalaikiai siūlymai.  Dar daug žmonių gauna minimalią algą, o iš jos pragyventi, ypač miestuose, nėra įmanoma. Šiaip taip verstis galima nebent kaime, turint nors nedidelį savo ūkelį ir kitam šeimos nariui uždirbant daugiau nei 800 litų.

Tačiau tai, kad kai kuriose vietovėse MMA gal dar ir leidžia išsilaikyti, suteikia argumentų smulkiajam verslui sakyti, jog 800 litų alga geriau nei nieko, o jei tektų mokėtų daugiau, neliktų kitos išeities kaip uždaryti, pavyzdžiui, kaimuose mažas parduotuvėles ar kitas smulkias įmones.Iš tiesų sunku pasakyti, kiek smulkių įmonių nepajėgtų padengti padidėjusių darbo užmokesčio išlaidų ir bankrutuotų. Jei jų būtų nemažai, vėl padidėtų nedarbas, lėtėtų ekonomikos atsigavimas. Tai rimtas argumentas, kurį reikėtų gerai išanalizuoti priimant galutinį sprendimą dėl MMA didinimo.

- Premjeras Andrius Kubilius pateikia ir kitą argumentą -- esą biudžeto išlaidos išaugtų daugiau kaip 100 mln. litų ir, padidinus MMA, gal net reikėtų atsisakyti planų nuo kitų metų atkurti sumažintas pensijas. Ar pagrįstas toks pensininkų ir minimalią algą gaunančių žmonių supriešinimas?

- Iš biudžeto išlaikomame viešajame sektoriuje keliasdešimt tūkstančių žmonių gauna minimalią algą. Žinoma, ją didinant, reikėtų papildomų lėšų, tikriausiai kelių dešimčių milijonų litų.

- Bet padidinus MMA ir nepakėlus neapmokestinamų pajamų dydžio, būtų surinkta ir daugiau pinigų į biudžetą. Gal kalbėdama apie 100 mln. litų papidomas išlaidas, Vyriausybė gudrauja, nutylėdama didėjančias pajamas?

- Iš tiesų, jei didinant 100 litų MMA neapmokestinamų pajamų lygis nesikeistų, valstybė surinktų daugiau mokesčių į biudžetą, bet tuomet realus algų padidėjimas tesiektų 76 litus, nors darbdavių išlaidos išaugtų 131 litu.

Todėl net ir stambusis verslas, pritariantis MMA didinimui, kartu reikalauja pakelti neapmokestinamų pajamų lygį. Tuomet žmonės realiai gerokai labiau pajustų minimalios algos padidėjimą.

Kita vertus, minimalią algą gaunantys žmonės papildomus litus išleistų maistui ir paslaugoms apmokėti. Tai šiek tiek paskatintų vartojimą ir kiek padidintų biudžeto pajamas iš PVM ir akcizų.

Tačiau iš lubų negali pasakyti, ar didesnė minimali alga tiek padidintų įplaukas į biudžetą, kad padengtų papildomas išlaidas biudžetinių darbuotojų atlyginimams ir nedidintų deficito. Čia reikalingi sudėtingesni paskaičiavimai, atsižvelgiant į kelis rodiklius ir aplinkybes.Tai galėtų padaryti pavyzdžiui, Lietuvos banko ekonomistai ir pateikti pagrįstus skaičius. 

O net jei biudžeto išlaidos dėl MMA didinimo šiek tiek ir išaugtų, tai tikrai nebūtų tokia suma, dėl kurios reikėtų atsisakyti ketinimų atkurti sumažintas pensijas.Manau, ne tiek pavojus, kad išaugs biudžeto deficitas, kiek smulkiojo verslo galimybės mokėti didesnę MMA verčia dvejoti Vyriausybę.

- Bet gal ir smulkiojo verslo bankrotų pavojus perdėtas, nes iš rinkos pasitrauktų tik silpniausi žaidėjai, palikdami daugiau erdvės gyvybingesniems, sumanesniems?

- Galima ir taip manyti. Nepamirškime, kad kuo sunkiau žmogui išgyventi iš minimalios algos, tuo labiau jį tenka remti visokiomis socialinėmis išmokomis.

Ką tai reiškia?  Ogi, kad remiamas ne tik žmogus, bet netiesiogiai ir jam minimalią algą mokantis verslas, kurio darbuotojams tenka padėti išgyventi juos šelpiant visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Darbdaviai gali, pavyzdžiui, kai kuriose provincijos įmonėse tiek mažai mokėti siuvėjoms ne vien todėl, kad dėl didelio nedarbo atsiranda žmonių, sutinkančių dirbti už 800 litų algą. Pasitelkiama dar ir socialinės šalpos sistema -- mokamos kompensacijos už būstų šildymą, vaikai mokyklose gauna nemokamą maitinimą.

Iš tiesų kyla klausimas, ar verslas, kuris teįstengia mokėti savo darbuotojams ne daugiau kaip 800 litų, yra perspektyvus, ar jis iš viso reikalingas Lietuvai.

Tačiau bėda, kad ypač provincijos miestuose per menkas verslumas, užsidarius tokioms bejėgiškoms, tik minimalią algą mokančioms įmonėms, neatsiras pajėgesnių, siūlančių geriau mokamas darbo vietas. Todėl valstybei geriau, kai veikia nors minimalią algą mokančios bendrovės nei dar didesnis nedarbas ir auganti socialinės pagalbos našta biudžetui.

Dabar nusistovėjusi savotiška pusiausvyra: įmonės šiaip taip verčiasi, mokėdamos minimalią algą, kai kam dar pridurdamos vokeliuose, biudžetas jų darbuotojus šelpia ir šie net nesuinteresuoti jokia namų renovacija, nes vis viena šildymo kaštai padengiami. Bet alternatyva - tik dar didesnis nedarbas ir augantis socialinių išlaikytinių skaičius.Valdžia bijo pažeisti šią, kad ir ydingą pusiausvyrą, didindama MMA.

- Manau, ją jau reikėtų didinti iki 900 litų nuo šių metų liepos 1-osios, kartu pakeliant ir neapmokestinamųjų pajamų kartelę.

Mat dėl infliacijos nusipirkti už minimalią algą galima dar gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, per krizės piką 2009 metais.  Labiausiai pabrango maistas ir su energetika susietos paslaugos, o minimalią algą gaunantys žmonės tam turi skirti didžiąją dalį savo išlaidų.

Pakėlus MMA iki 900 litų, kartu reikėtų pertvarkyti ir socialinės rūpybos sistemą, kad žmonės būtų labiau suinteresuoti dirbti.Juk dabar neretai labiau apsimoka gyventi iš socialinių pašalpų, prie jų prisiduriant šiek tiek pinigų nenuolatiniu nelegaliu darbu. Žinoma, tai socialiai jautrūs dalykai, ir politikai bijo imtis ryžtingesnių veiksmų, galinčių sukelti iš pašalpų gyventi įpratusių žmonių pasipiktinimą.

Be to, kai kuriems ekonomiškai silpnesniems regionams, atskiriems verslams, darbo rinkoje mažiau paklausioms darbuotojų grupėms būtų galima ir diferencijuotai taikyti MMA.

Pavyzdžiui, tik atėjusiam į darbo rinką, jokios patirties ir kvalifikacijos neturinčiam aštuoniolikamečiui kai kuriuose regionuose gal ir galima leisti toliau mokėti 800 litų minimalią algą. Taip pat vertėtų atsižvelgti į miestų ir kaimų skirtumus.Tačiau nėra lengva praktiškai taikyti tokią diferenciaciją. Gal todėl Vyriausybei patogiau kol kas iš viso nedidinti MMA.

- Liberalų sąjūdis siūlo didinti MMA iki 1000 litų, bet kartu 5-10 proc. nurėžti valdžios sektoriaus mokos fondą. Ar tai realu?

- Valdžios sektorius dirba neefektyviai, bet sprendimas mechaniškai jį sumažinti nebūtų optimalus. Tokie siūlymai, neparemti konkrečiais valdymo aparato, viešųjų paslaugų sektoriaus pertvarkymo planais, labai paviršutiniški.

Nepritarčiau ir siūlymams MMA iš karto kelti iki 1000 litų. Iš pradžių reikėtų minimalią algą padidinti 100 litų, šiek tiek kilstelėjant ir neapmokestinamų pajamų dydį, tuomet mažiausiai pusmetį, o dar geriau metus stebėti, kaip prie šio pokyčio prisitaiko verslas, kaip tai atsiliepia biudžeto pajamoms.