Tai yra bendras ir vieningas apaštalinę Tradiciją išpažįstančių ir ją menančių krikščionių požiūris į gyvybę. Jeigu šis požiūris nebus Seimui priimtinas, tai liudys krikščioniškos tapatybės Lietuvoje išsižadėjimą. Tuomet tikrai žinosime, kad Lietuvos visuomenė pasirinko buko išsilaisvinimo nuo žmogaus prigimties, o ne sutapimo su Kūrėjo valia ir jo gyvasties raiškos mūsų Tėvynėje kelią.
Dirbtinį apvaisinimą reglamentuosiančio įstatymo projektas nei daugiau, nei mažiau kelia nacionalinį pasirinkimo klausimą - gyvybės ar mirtis? Todėl amžiną Kristaus gyvastį žmogui teigiančios bažnyčios ir susivienijo prigimtinės žmogaus gyvasties apgynime. Madinga šluostytis kojas į “Bažnyčią”, ypač, katalikų.
Taip, ji pridaro klaidų, jos šventą vardą teršia klystantys tikintieji, itin žmogiškai suklumpantys ir savo nedorumu piktinantys dvasininkai. Toli gražu iki sovietmečio pabaigos ir artimo meilės aušros mūsų visuomenėje! Duok, Dieve, šventų pasiryžusių sielos ganytojų ir šventosios artimo meilės Dvasios; ir tik tuomet pavargusi Lietuva sužydės Tavo dovanojamos gyvasties vaisiais!
Tačiau dabar tenka kalbėti ne apie žmogiškosios gyvasties sklaidą artimo meilės terpėje, bet apie gyvasties apgynimą nuo tik savo laimės ištroškusio ir dažnai kitą paniekinančio žmogaus. Tad ir gyvasties apgynimo fronte dabar susivienija dabar, kurie žvelgia į tik užsimezgusią žmogiškąją gyvastį kaip į visavertę žmogiškąją būtybę, visavertį ir unikalų asmenį, kuriam dera visavertė pagarba ir apsauga. Ne tik Kūrėjo, bet ir žmonių.
Man atrodo, kad vis dėlto vienas dalykas tame krikščioniškų bažnyčių komunikate liko neišsakytas. Matyt, jų atstovai darė prielaidą, kad šiuolaikinis žmogus to “neišsakyto” dalyko nesupras. Gal. Bet tik ši tiesa iki galo išsakyta ir paaiškina, kodėl negalima manipuliuoti žmogaus embrionu ar pradėti jį mėgintuvėlyje.
Žmogaus gyvastis yra Šventa.
Ką tai reiškia? Ką tai reiškia “didžiosios žmogaus laisvės” apologetams?! Ką tai reiškia šių laikų nuo jokių apspręstumų išsivadavusiam ir tik savo laimės godojančiam žmogui?! Ką modernybei reiškia nuodėmės siaubas ir tik žmogiškus malonumus teigianti saviapgaulė?!
Ogi nieko ... Tiesiog “nieką”.
Gyvybės šventumo liudijimas šiems yra niekinė sąvoka. Nes šventas Dievas, viso pasaulio Kūrėjas, yra jiems negzistuojanti iš “tamsių” laikų kylanti hipotezė. O visavertė ir šventa žmogaus gyvastis tėra “samprata” (“conceptus”), t.y. sąmonės, o ne tikrovės faktas ...
Visų Dievo šventumą ir Jo sukurtą tikrovę menančių tikinčiųjų žinia yra ši: žmogaus gyvastis nėra tik žmogaus žmogui skirtas ir versliai vartaliojamas “dalykas”. Žmogaus gyvastis yra visavertis Dievo šventumo paveikslas – nedalomas ir nemirtingas asmuo. Tai reiškia, kad, atrodytų, bejėgis žmogaus embriono biocheminis organizmas talpina savyje nemirtingąją ir Dievo šventumu smelkiamą sielą, kurios nemirtingumas ir pati gyvastis yra nuolat įgalinama Gyvybės Kūrėjo.
Žmogiškoji gyvastis yra Dievo tikrovės, taigi, šventumo indas, dėka kurio esame įgalinami siekti amžinojo artumo su Dievu – vieno vienintelio ir tikriausiojo žmogaus gėrio. Vadinasi, žmogus ir žmogiškosios gyvasties pradėjimas yra Kūrėjo dovana ir privalo būti subordinuojamas Jo nustatytai prigimties tvarkai.
Bet koks manipuliavimas Kūrėjo dovana reiškia sukilimą prieš Kūrėją. Žinia, tai labai patrauklu, nes žmogus yra masinamas neriboto savo laisvės nuo bet ko teigimo. Ir tai yra šėtoniška klaida.
Jeigu gerbiami Seimo nariai šį sukilimą tvirtins, kad ir po žmogiškumo teigimo (arba humanistinio požiūrio) vėliava, jie stos į Dievo priešų gretas. O tai nuosekliai reiškia, kad už manipuliacijos embrionu teisę balsavę krikščionys turėtų būti pašalinami iš tikinčiųjų bendruomenių tarpo. Katalikai – ekskomunikuojami!
Žmogiškai širdingai nepatariu kariauti prieš Dievą. Vargas, kai Dievo tikrove įsitikinama sužlugusio blogio padariniuose. Dievo gyvastis yra, iš tiesų, pavojinga mirties sėjėjams.