„Pastarųjų kelerių metų tendencijos rodo, jog situacija tik
blogėja. Jei ji ir toliau klostysis pagal tokį, drįsčiau sakyti,
dramatišką scenarijų, po kelių dešimtmečių Lietuva bus tik
prisiminimas“, - sako politikas.
Jo nuomone, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus užsienio
investuotojams Lietuva ilgainiui taps nepatraukli dėl paprastos
priežasties - trūks kvalifikuotos darbo jėgos ir bet kokių
darbuotojų.
M. Zasčiurinsko manymu, kyla grėsmė nacionaliniam saugumui, vis
sunkiau išlaikyti socialines garantijas.
„Jei jaunimas ir toliau bus verčiamas pilnais autobusais ir
lėktuvais traukti laimės ieškoti svetur, ar bus užtikrintas mūsų
kultūros, tautos tęstinumas, ekonomikos stabilumas? Galiu tvirtai
atsakyti - ne! Mums būtina kuo greičiau rasti priemones šeimoms
remti, kad svarbiausia tautos ir valstybės ląstelė nebūtų
pažeista“, - tvirtina parlamentaras.
Anot jo, bandymas aklai ir nuolankiai integruoti abejotinas
vakarietiškas vertybes lėmė, kad partnerystė dabar iškeliama
aukščiau už tikrą teisėtą šeimą.
„Paramos šeimai kompleksiškumo trūkumas ir šeimų palikimas
savarankiškai rūpintis su gimus vaikeliui kylančiomis finansinėmis,
šeimos ir studijų ar darbo derinimo problemomis, verčia jaunimą
„daryti“ karjerą, o ne kurti šeimą ir auginti vaikus. Todėl net
nekeista, kad statistika tokia liūdna - tuokiamasi sulaukus 26 arba
daugiau metų, susilaukiama mažiau atžalų. Tendencija aiški - jei
jaunimą paliksime vieną spręsti visus jam kylančius sunkumus ir
liepsime jauniems žmonėms patiems rūpintis savo ir būsimos šeimos
gyvenimo gerove, šeimos vertybės taps antraeiliu dalyku. Juk dažnai
girdime: kokia šeima, kai dar pats nesu tvirtai atsistojęs ant
kojų“, - sako M. Zasčiurinskas.
Anot jo, „kubiliškų“ sprendimų šalininkai valdžioje kalba apie
šeimos instituto svarbą, tačiau kaip jau tapo įprasta, jų žodžiai
visiškai priešingi veiksmams.
„Nesibodima priešinti tėvų ir senolių. Motinos, kurios išeina
motinystės atostogų, potencialiai laikomos „vagimis“ ir
persekiojamos, iš tų, kurios atostogomis nesinaudoja, atimama ir
ligos pašalpa, nepaisant to, kad šios motinos dirba ir moka
sveikatos draudimo įmokas. Parama teikiama tik vargingiausiai
gyvenančioms šeimoms, numetant joms kelis litus kruopoms. Tai
valdantiesiems daug paprasčiau nei sukurti darbo vietas ir leisti
žmonėms užsidirbti ir gyventi oriai. Be to, šiuo metu tos šeimos,
kurios bando dirbti, užsidirbti ir išsilaikyti pačios, paliekamos
praktiškai be jokios pagalbos“, - apgailestauja Seimo narys.
Pasak jo, statistika rodo, jog vykdoma šeimos politika veda
link šeimos kaip institucijos silpninimo. Šeimos jaučiasi
nesaugios, didėja skyrybų skaičius (2010 m. įregistruota apie 7
proc. daugiau ištuokų nei 2009 m.), vis daugiau naujagimių gimsta
ne santuokoje (2010 m. net 28,7 procentai).
„Visuomenės nesaugumas lemia nesaugumą šeimoje, skatina vaikų
pyktį ir patyčias. Lietuvoje vaikų savižudybių skaičius vienas
didžiausių tarp ES šalių. Tokia situacija netoleruotina, jai
nesikeičiant, nesukuriant šeimoms saugios aplinkos, demografinė
situacija Lietuvoje tik blogės“,- prognozuoja M. Zasčiurinskas.
Jo nuomone, pirmiausia reikia grįžti prie amžinųjų vertybių,
teigiančių, jog šeima yra svarbiausia visuomenėje.
Kaip pastebi politikas, visuotinis gyventojų surašymas dar
kartą patvirtino visiems aiškiai žinomą tiesą - gyventojų Lietuvoje
katastrofiškai mažėja, mūsų visuomenė sensta, o realios ir
tikslingos programos, kaip šias problemas spręsti, nėra ir per
dvejus metus nežengtas nė vienas realus žingsnis jos pradžiai.
Anot M. Zasčiurinsko, 2,1 statistinio vaiko skaičiuojant vienai
motinai - siektinas ir reikalingas rodiklis, kad gyventojų skaičius
liktų nepakitęs. Dabar situacija, jo teigimu, visiškai kitokia -
moterys vidutiniškai pagimdo po 1 vaiką, todėl visuomenė senėja,
Lietuvoje per pastaruosius 20 metų gyventojų skaičius intensyviai
mažėjo (nuo 3639,7 tūkst. 1990 m. iki 3329 tūkst. 2010 m.).
M. Zasčiurinsko nuomone, svarbiausios to priežastys -
valdančiųjų veiksmų sąlygota masinė gyventojų „evakuacija“ bei
gimstamumo ir mirtingumo proporcijų svyravimas.