Nacionaliniu vynu nugirdysime tautą ar puoselėsime kaimo verslą ir garsinsime Lietuvą?

Kad tai nėra tik deklaracijos, patvirtintų ne vienas šalies amatų puoselėtojas, tautinio paveldo produktų gamintojas – račius, kubilius, medžio skulptorius, kalvis, audėja, siuvinėtoja, duonos ar šakočių kepėja, verbininkė, mezgėja, žolininkė.

„Bet kodėl mes, vyndariai, esame trečias brolis ir tarp šių amatininkų, ir tarp kitų alkoholio gamintojų? Negalime parduoti net savo gamybos vynų, gavusių tautinio paveldo produkto sertifikatus! Esame nelygiose konkurencinėse sąlygose net su smulkiaisiais aludariais, ką kalbėti apie stambiuosius alkoholio gamintojus. Būtina atsikvošėti ir suteikti galimybę kvėpuoti smulkiajam vyndarystės verslui – ne tik stambiajam.

Ketindami europėti įstojome į Europos Sąjungą, tai ir europėkime – kaip ir Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, neapkraukime kaimo vyndario reikalavimais, taikomais stambiajam alkoholio gamintojui“, – teigia ūkininkas, Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas Raimundas Nagelė iš Taručių kaimo, Rokiškio r. Jis, kaip ir kiti šalies vyndariai, tikisi, jog gegužės 26 d. Seime bus pritarta Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektui, pagal kurį vyndariai, norintys prekiauti savo gamybos vynu, atleidžiami nuo naštos įsirengti nuosavas laboratorijas, atsieinančias nuo 500 tūkstančių iki milijono lito.

„Supraskite mus, mažus ūkininkus, kurie tik centus uždirbame, – argi galime už juos įsirengti tokią brangią laboratoriją? Tikiuosi, kad, pakeitus Alkoholio kontrolės įstatymo 11 ir 12 straipsnius, galėsime naudotis bet kuria atestuota laboratorija – joje galės būti patikrinta mūsų gaminamų vynų kokybė, – viliasi ūkininkas, Lietuvos vyndarių asociacijos tarybos narys Česlovas Ramoška iš Žagatpurvių kaimo, Švėkšnos sen., Šilutės r. – Aš ir žmona Tatjana pagal gaminamo vyno kiekį esame stambūs vyndariai – gaminame daug įvairių kokybiškų vynų, tarp jų – įvertintų tautinio paveldo produkto sertifikatu, tačiau nė vieno negalime niekur parduoti – net Kaziuko mugėje. O smulkūs aludariai joje prekiauja! Negana to, aludariams neprivalu įsirengti nuosavos laboratorijos – jų produkcijos kokybė gali būti tikrinama bet kurioje atestuotoje laboratorijoje, o vyndariams – privalu tokią laboratoriją įsirengti.“

Kulinarinio paveldo žinovė Birutė Imbrasienė stebisi: „Visiška nesąmonė iš smulkiųjų vyndarių reikalauti, kad įsirengtų savas, Europos standartus atitinkančias laboratorijas! Kokie genijai sugalvojo to reikalauti?! Ar įsivaizduojate, tarkime, Švedijos, Austrijos kaimo gyventoją, kuris, vaišindamas jus vynu, parodytų ne tik paprastutį aparatą, kurį telkiasi gamindamas gėrimą, bet jo sodyboje būtų ir laboratorija, kurioje tikrinama vyno kokybė?! Būtina sulyginti smulkiųjų vyndarių ir aludarių teises! Savas laboratorijas įstengia turėti tik stambieji vyndariai, kaip antai „Anykščių vynas“, bet ne smulkieji. Argi šimtus tūkstančių kainuojanti laboratorija gali būti kaimo sodyboje?! Alternatyvųjį, juolab tradicinį verslą vystančiam kaimo žmogui vis paspirtis būtų, jeigu jam nereikėtų nuosavos laboratorijos. Smulkiųjų vyndarių produkcija galėtų būti tikrinama atestuotoje laboratorijoje, kaip ir smulkiųjų aludarių!“

„Puoselėti smulkiąją vyndarystę reiškia vystyti tradicinį naminį paveldą – gaminti vyną iš užsiaugintų vaisių, uogų, taip pat pienių, kitų augalų. Jei Seime būtų priimtos Alkoholio įstatymo kontrolės pataisos, atleidžiančios smulkųjį vyndarį nuo būtinybės įsirengti laboratoriją, atsivertų didesnės galimybės puoselėti tradicinį amatą vyndarystę, o ir valstybė gautų pajamų, nes vyndariai mokėtų ir akcizus, ir už licenzijas. Be to, vynas – kultūrinis darinys, o šiandien Lietuvai labai reikia kelti vyno vartojimo kultūrą – žinoti, kokį vyną su kokiu maistu vartoti, ir pan.

Šią kultūrą ir kelia Lietuvos vyndariai, kviesdami į vyno degustacijas, kitus renginius, – teigia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, būtina sekti kitų Vakarų Europos šalių pavyzdžiu, kai alkoholio gamintojai turi vienodas konkurencines sąlygas: jei alkoholio gamina iki tam tikro kiekio, jį galima tirti atestuotoje laboratorijoje, o jei gamina daugiau, privalo įsirengti savą laboratoriją.

„Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projekte numatyta, jog jei vyndarys gamina iki 100 hektolitrų (100 tūkst. litrų) natūralios fermentacijos midaus ar vaisių vyno, juos galima tirti atestuotoje laboratorijoje, su kuria pasirašyta sutartis, – savos laboratorijos nebūtina turėti, tačiau jei gamina daugiau – būtina“, – aiškina R. Žemaitaitis, primindamas, jog laboratorija negali būti be laborantės, taigi argi pagal dabar galiojantį Alkoholio kontrolės įstatymą smulkusis vyndarys, norintis prekiauti sava produkcija, gali turėti tiek daug lėšų, kad galėtų ir įmonę įsteigti, ir už licenciją, ir akcizo mokesčius mokėti, ir įsirengti brangiai atsieinančią laboratoriją, ir samdyti laborantę?

„Sutinkame, jog vyno kokybės priežiūra – privaloma. Iš Vyndarių asociacijos net išmetėme nesąžiningus vyndarius – tuos, kurie vyną daro pagreitintai, naudodami įvairius miltelius“, – tvirtina Č. Ramoška. Pasak jo bei R. Nagelės, Lietuvoje nemažai vyndarių, kurie moka padaryti kokybišką, skanų vyną, deja, jį gali tik patys arba su artimaisiais, bičiuliais suvartoti, kitiems dovanoti, bet dėl neliberalaus Alkoholio kontrolės įstatymo negali parduoti.

„Kad Lietuvos kaimas ir jo amatai nemerdėtų, reikėtų supaprastinti savojo gaminio pardavimo tvarką. Buvau Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje – važiuoji per kaimelį, vyndarys pristato savo produkciją, jei tu nori – gali įsigyti. Savo namuose galima parduoti, ką gamini! Ir mums, lietuviams, tuo keliu reikėtų eiti. Smulkiajam vyndariui leistina ne tik naudotis atestuota laboratorija – liberalizuotinas ir mokestis už licenciją: jei gamini mažiau vyno, licencijos mokestis vienoks, jei daugiau – didesnis“, – sako R. Nagelė.

Pasak jo, jei įstojome į Europos Sąjungą, iš jos geriausius pavyzdžius ir imkime, kad konkuruoti lygiomis teisėmis galėtume. Kaimyninė Latvija šiuo atžvilgiu toliau už Lietuvą pažengusi. Pernai kovą ten liberalizuota alkoholio gaminimo ir pardavimo tvarka smulkiųjų degtindarių, vyndarių, aludarių naudai.

„Jei Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seimas priims, mes, vyndariai, džiaugsimės, jei nepriims – liūdėsime“, – tęsia Č. Ramoška. Paklaustas, ar džiaugsmo priežastis būsianti tik tai, kad nereikės įsirengti brangios laboratorijos, tvirtina: „Džiaugsimės tuo, kad mokame pagaminti gerą vyną, o apie tai daugiau žmonių žinos.“ Pasak pašnekovo, į jo su žmona Tatjana sodybą turistų takai praminti – paragauti čia pagamintų vynų atvežami Šilutės rajono svečiai iš tolimiausių kraštų ir nė vienas nenusivilia. Atvirkščiai – giria paragavę ir stebisi, kaip galima iš pienių, uogų, vaisių pagaminti tokius gardžius! Stebėjosi filipiniečiai, korėjiečiai, irakiečiai, vokiečiai, italai. Lig tol manė, jog vynas gaminamas tik iš vynuogių.

„Tuo, kad galime prisidėti garsindami Šilutės kraštą – įrodydami, jog jis žavus ne tik žuvimi, – ir džiaugiamės“, – šypsosi Č. Ramoška. Neva garsintų kraštą dar daugiau, jei tolimasis atvykėlis įsigytą butelaitį naminio vyno parsivežtų į savo šalį.

Ir R. Nagelės siekis panašus – kad rokiškėnai tradiciniais amatais turistus viliotų. „Dabar sąlygos tokios, kad nėra ūpo ką nors daryti – vis kaip galva į sieną, vis nuostoliai... Esame apšaukiami, kad tautą girdyti norime. Taip ir prarandame turistų srautus“, – nusivylęs vyndarys. Kartą jo daryto vyno butelis kaip lauktuvė atsidūrė Briuselyje, Europos Sąjungos būstinėje. Viena parlamentarė, paragavusi šio vyno, stebėjosi – nė neįtarusi, kad Lietuvoje esama puikių vyndarių amatininkų.

„Nuo mažens mačiau, kaip vynas daromas, bręsta, – mama gamino iš vaisių ir uogų pertekliaus. Vyndarystės žinias gilinu skaitydamas knygas, bendraudamas su vyndariais vokiečiais, prancūzais. Lietuvoje, žemės ūkio šalyje, vyndarystė populiari – daug kas vyną savo poreikiams gamina, tik galbūt ne kiekvienas nori šioje srityje tobulėti“, – sako R. Nagelė. Pernai vyndariai lietuviai jo gamintus juodųjų serbentų ir vyšnių vynus išrinko geriausiais. Rokiškėnas vyną daro ir iš miško aviečių bei spanguolių, aronijų, šermukšnių, saldinių obuolių, agrastų, slyvučių, vynuogių (šias taip pat augina).

„Iš visko, kas auga, galima pagaminti gerą vyną. Ką mes, lietuviai, žemdirbiai iš prigimties, auginame, iš to ir darykime! Iš daug ko vyną darau. Kas paragauja, kultiniu laiko pienių, aviečių, svarainių vyną, – sako Č. Ramoška, pridurdamas: – laukiu naujo uogų derliaus – visas uogeles, tarp jų ir mėlynes, skiriu vynui daryti. Vyndarystės pradžia buvo tokia: su žmona pardavimui auginome avietes. Kartą ji skambina iš Kauno: „Ne visas avietes pardaviau – gausi iš jų vyną daryti!“ Avietė – vienadienė uoga... Ir padariau – buvau matęs, kaip senelis, mama daro. Vynas patiko bičiuliams, artimiesiems... Jie paskatino daugiau gaminti. Susipažinau su klaipėdiečiu Daliumi Marcinkevičiumi, kuris prekiavo priedais vynui daryti. Abu nutarėme įkurti Nacionalinę vyndarių asociaciją. Jos steigiamasis susirinkimas įvyko 2006 m. rugsėjo 15 d. mano sodyboje. Vėliau asociacija pakeitė pavadinimą. Lietuvos vyndarių asociacijoje daugiausia kauniečių. Yra trys mažeikiečiai. Stokite į asociaciją – visi esate laukiami.“

Pasak Lietuvos kulinarinio fondo direktorės B. Imbrasienės, vyndarystės, skirtingai nei kitų amatų, tradicija Lietuvoje – nelabai sena. Vyno gamyba šalyje išpopuliarėjo XIX a. pab.-XX a. pr., kai, kovojant už blaivybę, buvo siūloma vaišintis kultūringiau, europietiškiau – ne stipriaisiais spirituotais gėrimais, o vynu. „Nepriklausomoje Lietuvoje netrūko užsieninių vyno reklamų. Kadangi europinis vynas buvo brangus, ir prasidėjo nacionalinio vyno gamyba... – aiškina B. Imbrasienė. –Vykdant švietėjišką darbą – mokant, kaip daryti ir vartoti vyną, – buvo skaitomos paskaitos, leidžiamos knygelės. Jas leido ir „Ūkinininko patarėjas“.

Garsiojoje 1938 m. Paryžiaus parodoje prizines vietas laimėjo įmonės „Karazijos vynas“ produkcija: vynas „Birutė“ – pagrindinį prizą, o „Senasis vynas“ ir „Banga“ – po aukso medalį. „Tokių įvertinimų nepasieksi, jei vyną gaminsi pagal bobučių pasakoji- mus – įmonėje tuomet dirbo profesonalus technologas Alfonsas Puzonas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis darbavosi JAV vyno įmonėje“, – primena B. Imbrasienė.

Beje, pernai Latvijoje vykusiame vyndarių čempionate visas prizines vietas užėmė Lietuvos vyndarių asociacijos nariai.