Seime svarstomam Teisingumo ministerijos projektui dėl
kompensacijos žydams kritikos pažėręs parlamentaras Seimo
posėdžių sekretoriate įregistravo savo pasiūlymų variantą.
R.Žemaitaitis taip pat siūlo, kad numatytą kompensaciją
valdytų ne pačių žydų, o Vyriausybės sudarytas fondas, už
lėšų panaudojimą reikėtų atsiskaityti Seime, taip pat siūloma
įrašyti nuostatą, kuri į kompensaciją pretenduojančius žydus
priverstų atsisakyti galimybės siekti susigrąžinti prarastą
religinių bendruomenių turtą pagal kitą įstatymą.
Seime šiuo metu svarstomas Vyriausybės teikiamas įstatymo
projektas, kuriuo siūloma už nacių ir sovietų režimų nusavintą
žydų religinių bendruomenių turtą žydams išmokėti 128 mln.
litų kompensaciją.
Kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais Vyriausybės
paskirtam fonui, numatyta, kad ji galės būti naudojama tik Lietuvos
žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams
Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje
gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žydų
tautybės asmenims paremti.
R.Žemaitaitis siūlo, kad kompensaciją valdytų ne Vyriausybės paskirtas, o sudarytas fondas, į kurį po du atstovus deleguotų Vyriausybė ir Seimas, po vieną - Prezidentūra, Lietuvos žydų
bendruomenės ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės, o jo
veiklą reglamentuoja šis įstatymas ir Labdaros ir paramos fondų
įstatymas. Fondo vadovą iš trijų fondo steigėjų pasiūlytų
kandidatų vienai ketverių metų kadencijai be teisės būti
perrinktu skirtų Seimas, jis taip pat tvirtintų metinę fondo
veiklos ataskaitą.
Parlamentaras siūlo įstatymo projekte įrašyti, kad „numatyta
kompensacijos suma yra galutinė, nustatanti apribojimus ateityje
reikšti pretenzijas bei keisti numatytą kompensuojamąją sumą už
žydų religinių bendruomenių ir žydų bendruomenių turtą“.
Parlamentaras taip pat siūlo iš įstatymo projekto braukti
nuostatą, kad jo priėmimas nedaro įtakos nuosavybės teisės į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui.
„Šis įstatymas draudžia Lietuvos žydų religinių
bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimą pagal Religinių bendrijų teisės
į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą“, -
vietoj išbrauktos nuostatos siūlo įrašyti parlamentaras.
Tokį siūlymą jis argumentuoja, kad palikus galimybę žydams
susigrąžinti buvusį religinių bendruomenių turtą „jiems bus
sukurta palankesnė teisinė bazė siekiant kompensacijų už
nekilnojamąjį turtą, nei kitoms religinėms bendruomenėms“.
„Jeigu žydų religinėms bendruomenėms už nekilnojamąjį
turtą bus kompensuojama tiek pagal Religinių bendrijų teisės į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą, tiek
pagal Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių
nekilnojamąjį turtą įstatymą, tuomet skirtingoms religinėms
bendruomenėms bus taikomi dvejopi standartai“, - aiškina
parlamentaras.
Taip pat projekte jis siūlo įrašyti sąvokas, kurios žydų
bendruomenes atskirtų nuo religinių žydų bendruomenių, ir ties
projekte įrašyta savoka „žydų bendruomenė“ visur prideda -
religinė.
Pasiūlymus minėtam projektui registravo ir konservatoriai TTK
pirmininkas Stasys Šedbaras bei Seimo vicepirmininkas Česlovas
Stankevičius, jų esmė - kompensaciją administruosiantį fondą
padaryti atskaitingą Seimui bei Vyriausybei, deleguoti į jį
Vyriausybės atstovus.
Įstatymą konservatoriai siūlo pavadinti „Geros valios
kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamą
turtą“, jame nėra nuostatų, kaip R.Žemaitaičio variante, kad
žydams tektų atsisakyti net teorinės galimybės pretenduoti į
buvusį religinių bendruomenių turtą, tačiau už kompensacijos
panaudojimą reikėtų kasmet atsiskaityti.
Konservatorių siūlymu, fondo įstatuose turėtų būti
nustatytas proporcingas Lietuvos žydų bendruomenių ir žydų
kultūrą bei švietimą Lietuvoje puoselėjančių organizacijų ir
įstaigų atstovavimas fondo kolegialiame valdymo organe, o
Vyriausybė turi teisę į fondo kolegialų valdymo organą deleguoti
ne daugiau kaip 3 atstovus.
Taip pat parlamentarai siūlo, kad fondo įstatuose būtų
reglamentuota aiški disponavimo kompensacijos lėšomis, Vyriausybės
skiriamo audito bei kasmetinės finansinės atskaitomybės Vyriausybei
ir Seimui tvarka. Audito išvadoje konstatavus, kad fondas disponuoja
jam perduotomis kompensacijos lėšomis ne pagal nustatytą
paskirtį, Vyriausybė turėtų teisę laikinai sustabdyti
kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis bei spręsti dėl kito
fondo paskyrimo.
Pačios žydų bendruomenės Lietuvoje dėl įstatymo projekto,
kuriuo Vyriausybė siūlo skirti 128 mln. litų kompensaciją,
nesutaria.
Svarbiausia laikoma organizacija - Lietuvos žydų bendruomenė -
remia Vyriausybės pateiktą projektą, nors sutinka jį esant
netobulą, kitos organizacijos kategoriškai pasisako prieš. Dalis
Lietuvos žydų prieštarauja, kad valstybės skirta piniginė
kompensacija būtų mokama Vyriausybės paskirtam fondui, tvirtindami,
jog taip šios lėšos iškeliaus iš Lietuvos.
Vyriausybės projektą remiančios Lietuvos žydų bendruomenės
pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky kategoriškai atmeta, kad
kompensacija galėtų būti panaudota ne Lietuvos žydų reikmėms.
„Būtų neprotinga ir juokinga pagalvoti, kad šie pinigai būtų
atiduoti ne Lietuvos žydams. Lietuvos žydų bendruomenė yra
įkūrusi fondą su tarptautinėmis žydų organizacijomis, ir
tarptautinių žydų organizacijų atstovai į tą fondą irgi įeina,
bet tai nereiškia, kad ir pinigus kas nors ruošiasi išvežti iš
Lietuvos arba jie būtų panaudoti ne Lietuvos žydų poreikių
tikslams, apie tai net kalbos nėra“, - žurnalistams po projekto
klausymų Seime yra sakiusi F.Kukliansky.
Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį
turtą įstatymo projektui praėjusiais metais po pateikimo pritarta
Seime. Norint įstatymą priimti dar reikalingi du balsavimai
Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir
sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą
128 mln. litų kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais.
Įstatymo projektu numatoma, kad piniginė kompensacija galės
būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo,
mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio
karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų
nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad numatoma
kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto
nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai
nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.
Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų
pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti
lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba
žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio
žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, tikimasi,
kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes
pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos
žalos atlyginimo.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200
tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo
išnaikinta. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali
gyventi apie 5 tūkst. žydų.