Į lenkų organizacijų mitingą susirinkę naujuoju Švietimo
įstatymu nepatenkinti demonstrantai plakatais ragino ginti tautinių
mažumų teises. „Lietuva, pasimokyk iš Vengrijos“, „Europa, apgink
mūsų teises“, „Stop mažumų diskriminacijai“ - skelbė
protestuotojų plakatai lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis.
Pasisakymai skambėjo lenkų kalba.
Lietuvoje veikiančios lenkų organizacijos kritikuoja naująjį
Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba
tautinių mažumų mokyklose ir per dvejus metus ketinama suvienodinti
lietuvių kalbos valstybinį egzaminą lietuviams ir tautinių
mažumų atstovams.
Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius
teigia, kad šiuo protestu norima atkreipti Vengrijos vadovų dėmesį
į tai, jog, anot jo, Lietuvoje „pažeidinėjamos tautinių mažumų
teisės“.
„Reikia peržiūrėti Švietimo įstatymą, jo įgyvendinimą, jo
nuostatas. Manau, kad tai nėra vėlu padaryti, tam reikalinga
politinė valia. Abejoju, ar ta politinė valia bus su dabartine
Vyriausybe, kuri pagal savo žinybas, turiu omeny Švietimo ir mokslo
ministeriją, siekia asimiliuoti tautines mažumas. Tai yra
europinėje, Europos visuomenėje nepriimtinas dalykas“, -
žurnalistams tvirtino jis.
Jau anksčiau lenkų mažumos atstovai yra išsakę
nepasitenkinimą tuo, kad suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą
norima per dvejus metus - jie norėtų 12 metų pereinamojo
laikotarpio. E.Trusevičius savo ruožtu pirmadienį neslėpė, kad
suvienodinimo apskritai nereikėtų, nors Lenkijoje lietuviai ir kitos
tautinės mažumos daugelį metų laiko vienodą valstybinės kalbos
egzaminą.
„Šiandien tas dalykas turi būti diskutuojamas, šiandien mes
negalime kalbėti apie dvejų metų laikotarpį jokiais būdais,
jokiomis priemonėmis. Mes galime atsisėsti prie derybų stalo
žiūrėti, koks gali būti laikotarpis. Bet aš nematau prasmės
apskritai vienodinti valstybinės kalbos egzaminą. Tokiu būdu tai
būtų jau ne tautinių mažumų mokykla, o apskritai bendra
valstybinė mokykla“, - aiškino jis.
Anot E.Trusevičiaus, Lietuvos lenkų atstovai norėtų, jog
Vengrija šį klausimą keltų Europos Vadovų Taryboje.
„Kiek žinau, sankcijų gali būti įvairių, oficialių ir
neoficialių, nes, deja, šiandien Lietuva tarp atskirų verslininkų
sluoksnių yra traktuojama kaip valstybė, į kurią investuoti
nelabai patikima. Aš nenorėčiau, kad taip būtų, kaip tos
valstybės pilietis, bet aš tikiu ir noriu, kad valstybė per savo
Vyriausybę tinkamai įgyvendintų europinę teisę šioje
respublikoje“, - dėstė sąjungos sekretorius.
Protestuotojai įteikė Vengrijos ambasadoriui rezoliuciją,
kurioje keliami politikos jų atžvilgiu klausimai. Ambasadorius
pažadėjo perduoti ją savo šalies premjerui, o pats nesiėmė
komentuoti lenkų situacijos Lietuvoje.
„Manęs paprašyta perduoti šią rezoliuciją mūsų ministrui
pirmininkui, ką aš ir padarysiu. (...) Mes neanalizuojame -
lietuviai ir lenkai turi išspręsti tai kartu“, - žurnalistams sakė
Vengrijos ambasadorius Ferencas Blaumannas.
Lietuvos pareigūnai atmeta lenkų priekaištus ir pabrėžia, kad
Lietuva lenkams yra sudariusi geresnes sąlygas mokytis lenkų kalba
nei bet kurioje kitoje šalyje.