O čia optimizmo netrūksta. Antai valdantieji mušasi į krūtinę: šįmet mes tikrai parduosime taršos leidimų kitoms šalims už pusę milijardo litų.
Juk taip yra suplanuota biudžete. Vadinasi, per metus tuos 500 milijonų jau galime drąsiai ir išleisti.
Sakote, dar negavome nė lito iš taršos leidimų? Bet juk deramasi. Sakote, ir pernai nė vieno nepardavėme, nors planavome gauti 200 milijonų litų? „Parduoti ką nors šiais laikais nėra taip paprasta”, – atšauna mūsų derybininkai.
Tiesa, kaimynams taršos leidimų turguje sekasi geriau. Latviai ir estai juos sėkmingai pardavė arba išmainė ir jau spėjo pinigus investuoti.
Todėl ir mes geriau svajokime apie investicijas. Už 100 milijonų litų, gautų pardavus taršos leidimus, renovuosime daugiabučius. Taip ką tik pažadėjo Vyriausybė.
Aštuonių šimtų lūženų gyventojai jau gali rengtis masiniams remontams, nes dabar valstybė padengs ne 35, o jau 50 proc. visų išlaidų. Iš kokių šaltinių pinigai? Taigi parduosime taršos leidimus.
Dar už 50 milijonų pirksime ekologiškus autobusus, miestų katilinėse įmontuosime biokuro katilus.
Kol mes mėgaujamės svajonėmis, biudžeto prižiūrėtojai tyliai niršta: pirmąjį metų ketvirtį vėl nesurinkta planuotų pajamų, nes neparduota, kaip planuota, tų taršos leidimų.
Tačiau į burbeklius galima numoti ranka.
Juk kur kas smagiau pasvajoti, ką veiksime su tuo milijardu litų, kuriuos šįmet ištrauksime iš šešėlio.