Prezidentės patarėja atkreipė dėmesį, kad vangiai pertvarkant
vidurines mokyklas į pagrindines, moksleivių ima trūkti
gimnazijoms.
„Ta struktūrinė reforma Vilniuje ir Kaune - tokia, pavadinčiau,
pusiau skusta, pusiau lupta“, - interviu Žinių radijui antradienį
sakė šalies vadovės patarėja.
„Kuo greičiau tinklą sutvarkytų miestai, tuo ramiau galėtų
dirbti mokyklos, tėvams būtų aiškiau, kur jų atžalos eis į
mokyklą“, - teigė V.Būdienė.
Pasak prezidentės patarėjos, pradėjus pertvarkas, sustoti
nebegalima, o Vilniaus ir Kauno situacija susijusi ne su mokyklų
uždarymu, kiek su tinklo sutvarkymu. „Dabar pusiaukelėje negalime
sustoti, nors Vilniuje, ir Kaune yra sustota, ir tai yra didžioji
problema“, - teigė ji.
Anot V.Būdienės, pertvarkos neturėtų stabdyti ir mokyklų
bendruomenių nepasitenkinimas numatomais pokyčiais, nes demografinė
situacija lemia moksleivių mažėjimą.
„Gimnazijoms pradeda trūkti komplektuojamų klasių, tuo metu,
kai ilgos vidurinės sunkiai pertvarkomos savivaldybių į pagrindines
mokyklas, kurių mokiniai vėliau papildytų gimnazijas“, - sakė
patarėja.
Ji sukritikavo ir Kaune paplitusią praktiką kurti vadinamąsias
katalikiškas mokyklas, kurios turėtų išimtų ir galėtų mokyti
nuo pirmos iki dvyliktos klasės.
„Kaune bandoma gelbėtis tokiais šalutiniais sprendimais, kurie
niekur neveda – daug taip vadinamų katalikiškų mokyklų bandoma
įsteigti, tačiau tik visiškai religinės bendruomenės tokia
mokykla gali veikti ir būti finansuojama iš valstybės, tuo metu
pusinių variantų, kokias bandoma dangstytis Kaune, nebūna. Taigi
tai - ne sprendimas“, - teigė V.Būdienė.