Lietuva pati spręsti atsisakyti sezoninio laiko negali, nes
pereiti į vasaros laiką įpareigoja Europos Parlamento ir Europos
Tarybos direktyva dėl vasaros laiko. Minėtame dokumente Europos
Komisija įpareigota paskelbti analogišką komunikatą kas penkerius
metus, todėl 2011-ųjų pabaigoje arba 2012-ųjų pradžioje vėl
turėtų būti nurodyta vasaros laiko pradžia ir pabaiga 2012-2015
metų laikotarpiui.
Parlamentarai antradienį priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausybei siūloma kreiptis į Europos Komisiją dėl galimybės pakeisti direktyvos nuostatas, kartu pateikiant nuomonę dėl vasaros laiko
netaikymo Lietuvoje.
Dar nutarimu siūloma atlikti „išsamius, objektyvius ir
moksliškai ar statistiškai pagrįstus tyrimus dėl direktyvos
nuostatų poveikio atitinkamiems ūkio sektoriams, ypač sveikatos,
energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio
sektoriams, bei atlikti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko
taikymo“.
„Kokį laiką pasirinkti, turi spręsti visuomenė, o mūsų ir
medikų nuomonė - kad nereikia kaitalioti laiko“, - sakė projektą
pristatęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas
Matulas.
Specialistai parlamentui yra pateikę vertinimus, kad vasaros ir
žiemos laiko atsisakymas turėtų teigiamos įtakos Lietuvos
gyventojų sveikatai, tačiau dėl tokio sprendimo Europos Komisija
prieš Lietuvą galėtų pradėti pažeidimo procedūrą.
Balandį parlamentarai priėmė rezoliuciją dėl sezoninio laiko
atsisakymo ir po pateikimo buvo pritarę dviem nutarimo projektams,
kuriais siūloma likti gyventi vasaros arba žiemos laiku, tačiau
antradienį projektas dėl vasaros laiko nuolatinio įtvirtinimo
atmestas.
Dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į
priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas
paskutinį spalio sekmadienį.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas
nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
dėl vasaros laiko susitarimų.
Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė
praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji ES direktyva
dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą
vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą - paskutinį
spalio sekmadienį - nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji
direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į
pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis - į antrąją laiko
juostą.