“Kuo puikiausiai”, – įsitikinęs vokiečių ekonomistas, ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ prezidentas Hansas Werneris Sinnas. Interviu žurnalui „Focus“ jis teigia, jog tokio ekonominio pakilimo kaip dabar Vokietijoje nebuvo jau 20 metų. Dėl finansinės krizės pinigai nebenuteka į užsienį, o investuojami vietoje. Šios investicijos skatina vidaus vartojimą ir sukuria naujų darbo vietų. Eksportas taip pat klesti. Geresnės situacijos atidaryti sienoms net negalima įsivaizduoti.
- Kiek imigrantų atvyks į Vokietiją?
- Per artimiausius dešimt metų keli milijonai.
- Ar įmanoma prognozuoti tiksliau?
- Ne. Patikimų prognozių pateikti vargu ar įmanoma. Aš manau, kad imigrantų atvyks kur kas daugiau nei 140 tūkst. per metus, kaip skaičiuoja Vokietijos įdarbinimo agentūra. Tokiose kukliose prognozėse nepakankamai įvertinama euro zonos finansinių rinkų situacija ir ekonominio vystymosi skirtumai. Būtina prisiminti, kad ten, iš kur atvyksta imigrantai, tikimasi ilgai užsitęsiančio ekonominio nuosmukio, o Vokietija klestės, nes ji nebeišsiunčia savo kapitalo į užsienį.
- Bet ar Rytų europiečiai iš tiesų tokie mobilūs?
- Per praėjusius 10 metų vien tik į Ispaniją atvyko 2,3 mln. ES piliečių, į Airiją – 650 tūkst., į Angliją – daugiau kaip 600 tūkst. darbuotojų, įskaitant ir jų šeimų narius. Potencialiai mobilių žmonių yra keli milijonai. Ir didelė jų dalis atvyks į Vokietiją. Į Vokietiją keliaus ir vietiniai ekonominį sąstingį patiriančių Vakarų Europos šalių gyventojai bei tie Rytų europiečiai, kuriems Anglija, Ispanija ir Airija atrodė per toli.
- Tokios prognozės viršija daugelio politikų ir darbo rinkos tyrinėtojų prielaidas. Kas traukia tuos žmones į Vokietiją?
- Prieš dešimtį metų dauguma migracijos tyrinėtojų tikėjosi, kad leidus laisvai migruoti, per 10-15 metų iš savo gimtųjų šalių išvažiuos 2-3 proc. gyventojų. Tačiau net ir nesuteikus visiškos migracijos laisvės, per ketverius metus išvažiavo 5 proc. lenkų. Taip pat labai daug rumunų. Ligšioliniai migracijos procesai Europoje gerokai viršijo prognozes. Kai kurios ES valstybės sienas atidarė anksčiau už Vokietiją. Dabar vėl pasklis nauji migrantai.
- Vokietijos Pramonės ir prekybos rūmų prezidentas sakė, kad Vokietija nėra pakankamai patraukli šalis, kad pritrauktų daug kvalifikuotų darbuotojų.
- Tai galioja akademikams. Bet mūsų kvalifikuotų darbuotojų atlyginimas aukštas ir pakankamai patrauklus imigrantams.
- Ar Rytų Europoje yra darbo jėgos, kuri reikalinga Vokietijos ūkiui?
- Taip. Rytų Europoje yra labai daug gerai išsilavinusių specialistų, kurie atvyks ir į Vokietiją.
- Kokia padėtis su ieškomais inžinieriais?
- Atvyks ir jų, tik mažesniais kiekiais. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai jau nebeturi tiek galimybių viso pasaulio mastu, kaip anksčiau. Laikai, kai akademikai vykdavo į Ameriką ir gaudavo ten puikius darbus, jau praeitis. Pavyzdžiui, JAV jau beveik nebeliko vietų universitetuose. Netgi mūsų institutas gauna norinčiųjų jame dirbti paraiškų iš JAV.
- Ar tai reiškia, kad Vokietijoje savaime išsispręs trūkstamų specialistų problema?
- Diskusiją apie specialistų trūkumą laikau tuščia. Jeigu vokiečių firmai reikia specialistų, jai tereikia įdėti skelbimą į Rytų Europos laikraštį. Tada ji galės nusisamdyti tiek specialistų, kiek pati norės. Greitu laiku specialistų trūkumo nebeliks.
- Ar Rytų Europos šalys nesiims priemonių, kad sulaikytų savo specialistus?
- Nežinau. Rytų Europos šalių ekonomikai nenaudinga, kad išvažiuoja jų specialistai. Bet išeiviai namo siunčia daug pinigų, tad jie ir patys turi naudos iš migracijos. Budapešte šiuo metu apstu vengriškų agentūrų skelbimų, siūlančių Vokietijoje įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus.
- Bet specialistai, pavyzdžiui, automobilių industrijos srityje, turi paklausą ir ten, ir jų darbas, atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, neblogai apmokamas.
- Nepaisant to, šioms šalims nepavyksta sulaikyti migracijos srautų. Visų pirma, jų įmonės neišgali mokėti tokių aukštų atlyginimų, kaip Vokietijos firmos. Bet sąlygos suvienodės. Ligi šiol kapitalas iš Vokietijos tekėjo į Rytų Europą, nes ten atlyginimai buvo mažesni. Dabar žmonės atvyks pas mus – tai pokyčiai priešinga kryptimi. Visa tai kartu sudėjus per artimiausius 10 ar 20 metų suvienodins atlyginimus Rytuose ir Vakaruose.
- Kiek tai galioja skurdesnėms šalims, tokioms kaip Rumunija ir Bulgarija, kurioms Vokietijos sienos atsivers tik 2014 metais?
- Tam tikri skirtumai liks, bet ilgainiui jie taps tik tokio dydžio, kaip tarp Vakarų Europos šalių. Ir čia juk turime silpnų regionų, kurių ekonominis pajėgumas siekia tik pusę Vokietijos pajėgumo.
- Vokietijos profsąjungos ir darbuotojai baiminasi atlyginimų sumažėjimo ir stipresnio darbdavių spaudimo dėl darbo užmokesčio ir sąlygų – ar tai pagrįsta?
- Iš esmės taip. Normaliu atveju imigracija šaliai, į kurią žmonės važiuoja, reiškia atlyginimų kritimą. Bet gera žinia yra ta, kad pasikeitus kapitalo srautų krypčiai, mes išgyvename stiprų ekonominį pakilimą. Kai ir kapitalas, ir žmonės įsikurs čia, atlyginimai nemažės. Šiandien tai tikėtina labiau, nei bet kuriuo kitu metu atidarius sienas.
- Ar tai galioja visoms sritims? Kaip bus su slaugytojais, kurių Vokietijai reikia, tačiau jų darbas nelabai gerai apmokamas?
- Slaugytojai iš užsienio dirba ir dabar. Ir mes dėl to džiaugiamės. Slaugos personalo stygius Vokietijoje buvo jaučiamas neretai tik todėl, kad įvairiomis teisinėmis priemonėmis buvo ribojamas darbo jėgos atvykimas iš Rytų.
- Slaugytojai iš Rytų jau dirba Vokietijoje?
- Taip, ir gauna atlyginimą, atitinkantį Vokietijos slaugos darbuotojų atlyginimus. Bet neretai tik jų dėka apskritai įmanoma slauga. Beje, ekonomikai klestint, žmonės mokės daugiau mokesčių, ir socialinė sistema turės daugiau pinigų, todėl galės slaugytojams mokėti didesnius atlyginimus.
- Bet tai tik teorija. Lenkijos pasienyje esančios Brandenburgo žemės gyventojai baiminasi, kad darbininkai iš Lenkijos dienos metu dirbs Vokietijoje už mažesnius atlyginimus, o vakarais važiuos namo.
- Negalima paneigti konkurencijos dėl atlyginimų, bet ilgainiui palankiai vystantis ekonomikai ji išnyks. Didesnę problemą aš įžvelgiu veltėdžių antplūdyje.
- Kartu su šia imigrantų banga privažiuos ir tokių, kurie nenori dirbti?
- Kas nenori ar negali dirbti, jau ir dabar gali atvažiuoti. ES pilietis, penkerius metus pragyvenęs kitoje ES šalyje, įgauna teisę čia gyventi nuolat. Tai yra priežastis, kodėl prancūzai praėjusią vasarą taip energingai stengėsi atsikratyti romų. Per šį dešimtmetį Vokietijoje dar labiau padidės socialinė imigracija.
- Kokios bus to pasekmės?
- Imigrantas naujoje šalyje gali gauti tiek pat socialinių garantijų, kaip ir vietiniai. Po penkerių metų jis gali visiškai teisėtai į juos pretenduoti, nors nemokėjo jokių mokesčių. Daugelis to nežino. Ir patys imigrantai dažnai to nežino, bet sužinos ir kitiems papasakos. Naujieji nuostatai galioja nuo 2005 m. sausio 1 d. Kas tuomet atvyko į Vokietiją, pernai jau galėjo naudotis valstybės socialinės sistemos privalumais.
- Ar Vokietijos socialinė sistema tokia patraukli?
- Socialinė parama, įskaitant būsto pašalpą, Vokietijoje paprastai viršija 700 eurų asmeniui. Nemokamo sveikatos draudimo vertė – nuo 100 iki 200 eurų. Tai yra daugiau, nei vidutinė alga kai kuriose Rytų Europos šalyse.
- Bet pragyvenimas čia brangesnis, nei Rytų Europoje.
- Taip, bet neitin daug brangesnis. Galų gale, galima padaryti pertrauką ir pigiau pagyventi tėvynėje. Neįmanoma kontroliuoti, kaip dažnai būna išvykę tie, kurie čia gyvena ir gauna socialinę paramą.
- Kodėl ES neatšaukia šio principo dėl gyvenamosios šalies?
- Šio principo nebus atsisakyta, tai ES šventa karvė. Apie tai negali būti ir kalbos.
- Ir kokios bus viso to ilgalaikės pasekmės?
- Socialinė valstybė žlugs, nes vietinius ir atvykėlius reikės aptarnauti vienodai, o tai bus labai brangu. Remtini asmenys visada trauks ten, kur socialinės garantijos didesnės. Kadangi ir mokesčių mokėtojai ieško šalių, kuriose jiems geriau, socialinių valstybių jie pradės vengti. Susidėjus šiems abiem veiksniams, socialinės garantijos taps nebefinansuojamos. ES idėja buvo sukurti socialinį gerovę. Bet iš tiesų taip buvo iškastas socialinės valstybės kapas.
- Ar laisvas darbo jėgos judėjimas pastato ant kortos Vokietijos socialinę apsaugą?
- Šis pavojus iškyla dėl socialinės paramos gyvenamojoje šalyje. Geriau būtų įvesti gimtosios šalies principą. Kad kiekvienas ES pilietis galėtų pretenduoti į socialinę paramą tik namuose. Tačiau tema ne apie tai. Nuo gegužės 1-osios į Vokietijos darbo rinką įsilieja imigrantai. Ir gera žinia yra tai, jog tai yra žmonės, kurie mokės mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.
- Ko daugiau – galimybių ar rizikos?
- Vokietijai reikia daugiau žmonių. Palyginti su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, mes turime mažai vaikų, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi. Mes neišsiversime be imigrantų. Ir dabar yra pats geriausias laikas atidaryti sienas.