„Čia panašiai kaip su vaizdo stebėjimo aparatūra - tiek atpigo, kad pasiklausyti vieną ar kitą telefoninį pokalbį yra pigiau turint vieną ar kitą aparatėlį, o ne oficialiai gavus leidimą“, - žurnalistams sakė A.Kunčinas po trečiadienį vykusio Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio.
Jame buvo svarstoma Europos Komisijos ataskaita dėl Duomenų saugojimo direktyvos taikymo.
Pastaruoju metu viešai pasirodė Europos Komisijos informacija, kad 2008 metais teisėsauga 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo.
„Problema ta, kad Lietuva pateikė informaciją apie tai, kiek buvo užklausų, tačiau visiškai buvo neanalizuota, apie kiek žmonių gauta užklausų. Galima tiek užklausų gauti apie 50 žmonių, galima - apie 1 tūkstantį. Skirtingos valstybės skirtingai traktuoja ir skirtingai supranta tas užklausas. Vieni pateikė apie tai, kiek piliečių buvo domėtasi, kiti apie tai, kiek buvo užklausų. Išryškėjo ir tai, kad Lietuvos situacija yra ypatinga tuo, kad čia yra labai plačiai paplitusios išankstinio apmokėjimo kortelės“, - sakė A.Kunčinas.
Paklaustas apie tai, kodėl Lietuva pateikė duomenis apie 2008 metus, kai direktyva pas mus buvo perkelta 2009 m., A.Kunčinas tai pavadino detektyvu.
„Čia apskritai yra detektyvas. Mes tikrai neteikėme niekam duomenų apie 2008 metus (...). Tikrai niekas negalėjo pateikti tokių duomenų, kadangi Vyriausybės nutarimu mes buvome paskirti ta kompetentinga institucija, ir tik tokie duomenys galėjo būti priimti. Kažkodėl EK netinkamai papuolė kažkokie skaičiai“, - sakė A.Kunčinas.
Norint išsiaiškinti, iš kur tie skaičiai, kurie yra Lietuvai priskirti, A. Kunčinas sakė pasiteiravęs Europos Komisijos. „Mes parašėme raštą Europos Komisijai ir laukiame atsakymų“, - teigė A.Kunčinas.
Anot jo, problema ta, kad EK pati neaiškiai suformulavo tai, ko jie nori, dėl to šalys skirtingai suprato. „Įsivaizduokime, jeigu 10 kūdrų savininkų užklaustų, kokie plėšrūnai gyvena jūsų kūdrose, tai vieni tirtų žuvis, kiti - galbūt vabalus, kiti - bakterijas, ir atsakymai būtų ganėtinai skirtingi. Kas tirtų bakterijas, tas skaičius būtų labai didžiulis, o kas lydekas - tas skaičius mažesnis būtų. Tai čia šiek tiek panaši situacija. Todėl prieita prie išvados, kad reikalinga parengti vieningą metodiką visoms žinyboms, specialiosioms tarnyboms šitai statistikai rinkti“, - teigė A.Kunčinas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius mano, kad svarbu aiškiai atskirti bendrą užklausų kiekį ir tą kiekį, kuris skirtas sunkiems ir ypač sunkiems nusikaltimams.