„Mes įrodinėjome, kad jis formaliai buvo URM darbuotojas, bet
tuo pačiu ir VSD darbuotojas, vykdantis atskiras VSD užduotis
Baltarusijos Respublikoje“, - Vilniaus apygardos administracinio
teismo (VAAT) teismo posėdyje sakė Liudvikos Pociūnienės advokatas
Jonas Butkus.
VAAT nagrinėjo našlės skundą, kuriuo ši prašo, kad jai VSD
išmokėtų vidutinį V.Pociūno atlyginimą už 10 metų. Moteris
tvirtino nežinanti, kokia tai suma būtų, bet naujienų portalas
delfi.lt paskaičiavimais, tai gali sudaryti apie pusę milijono
litų.
L.Pociūnienė žurnalistams sakė, kad pinigai jai nėra
svarbūs, o tiesiog norėtų, kad būtų sutvarkyta įstatyminė bazė
dėl panašių įvykių
„Iš tikrųjų tai dėl kompensacijos nebūčiau pasiryžusi
bylinėtis, jeigu tai būtų tik pinigų klausimas (...) O kaip tie
vyrai, kurie šiandien dirba tą pavojingą darbą. Aš labai
norėčiau, kad tie vyrai, kurie šiandien dirba rizikuodami, turėtų
bent tokį užtikrintumą, kad jei jau teks padėti galvą, tai jų
šeimomis valstybė pasirūpins ir nereikės varstyti teismų durų“,
- tvirtino našlė.
L.Pociūnienei URM jau yra išmokėjusi 2,5 metų paskutinio
tarnybinio atlyginimo dydžio kompensaciją. Bet, kaip posėdyje
teigė advokatas, įstatymai leidžia L.Pociūnienei pasirinkti
kompensaciją ir ją gavusi iš VSD, ministerijos skirtus pinigus
moteris grąžintų.
Tuo tarpu VSD atstovas Ramūnas Ramanauskas posėdyje tvirtino,
kad duomenų, jog žūties metu V.Pociūnas vykdė kokias nors VSD
užduotis, nėra.
Pasak L.Pociūnienės advokato, tai, kad žuvusysis buvo VSD
darbuotojas, patvirtina atleidimo dokumentų nebuvimas, aplinkybė,
kad nors iš jo ginklas ir buvo paimtas, praėjimo kortelė iš jo
nebuvo paimta. Advokatas sakė, kad tapimas advokatu neužbaigė jo
tarnybos VSD.
„VSD dabar laikosi tokios pozicijos, kad kol ikiteisminis tyrimas
dėl žūties nebaigtas, jie negali išmokėti kompensacijos šeimai.
Mūsų nuostata yra priešinga: jei pareigūnas dirbo po URM
priedanga, dirba VSD priskirtus darbus (...) VSD turėtų būti
principingas ir (...) išmokėti 10 metų vidutinio darbo užmokesčio
kompensaciją“, - tikino advokatas.
L.Pociūnienė žurnalistams sakė, kad jai sunku patikėti, kad
jos velionis vyras, vykdamas į Baltarusiją, negaudavo jokių
nurodymų iš VSD. Pasak J.Butkaus, tuometinis VSD vadovas Arvydas
Pocius parašė tuometiniam UR ministrui Antanui Valioniui raštą
dėl V.Pociūno perkėlimo į diplomatinę tarnybą, bet tvirtino pats
to rašto nematęs, jo nėra ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, esą
yra tik užuominų apie tokio rašto egzistavimą.
Tuo tarpu VSD atstovas tvirtino, kad sprendimą, ar mokėti
išmoką, VSD teisiškai gali priimti tik kai bus turimos Generalinės
prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo išvados. Prokurorai V.
Pociūno žūtį Baltarusijoje tiria kaip nužudymą.
Tada esą tik išaiškės, ar dėl savo pareigų VSD jis žuvo.
VSD atstovo teigimu, duomenų, kad Breste jis atliko kokią VSD
užduotį, nėra.
„V.Pociūnas nebuvo atleistas iš VSD ir to daryti nebuvo pagrindo
ir būtinumo. Jis buvo atleistas tik iš pareigų, ir kai jis buvo
atleistas iš pareigų, jis tapo rezervo saugumo pareigūnu“, - teigė
departamento atstovas.
Jis tvirtino, kad įrašymas į rezervą reiškia tai, kad baigęs
konkrečiu terminu apibrėžtą diplomatinę tarnybą minsiterijoje,
jis būtų grąžintas dirbti į departamentą.
„Siekiant pradėti spręsti klausimą dėl kompensacijos
mokėjimo, reikia spręsti, ar žūtis susijusi su tarnyba VSD, su
kažkokiomis pareigomis“, - tikino R.Ramanauskas.
„Vykdamas į Brestą, kur V.Pociūnas ir žuvo, jis jokių VSD
užduočių nevykdė, nes, kaip žinia, jis pavadavo tuo metu
atostogavusią generalinę konsulę“, - žurnalistams sakė
departamento atstovas. Į klausimą, ar dirbdamas Baltarusijoje,
V.Pociūnas vykdė kokias nors departamento užduotis, VSD atstovas
teigė negalintis atsakyti, nes jam tie duomenys esą nėra žinomi.
VAAT savo verdiktą skelbs birželio 6 dieną.
V.Pociūnas mirė 2006-ųjų rugpjūčio 23-iosios naktį,
iškritęs iš devintojo aukšto viešbutyje.