Jos duomenimis, 2009 metais įvykdyti 7,7 proc. inspektoriaus
sprendimų, 2010 metais – 58,3 procento.
„Tai labai džiugus rezultatas. Manau, jis atspindi inspektoriaus
misiją. Turi būti grįžtamasis ryšys. Jeigu nevykdomi sprendimai,
vadinasi, institucijos autoritetas turbūt dar nėra pakankamai
aukštas. Sprendimų vykdymu parodoma, kaip vertinama žurnalistų
etikos inspektoriaus institucija“, - trečiadienį Seimo Švietimo,
mokslo ir kultūros komitetui (ŠMKK) pristačiusi savo vadovaujamos
tarnybos 2009-2010 metų ataskaitą sakė Z.Zamžickienė.
Matydama tokį rezultatą, ji teigė nepritarianti Teisingumo
ministerijos siūlymui iš žurnalistų etikos inspektoriaus atimti
administracinio poveikio priemones.
„Šiuo metu Teisingumo ministerijos pozicija mus šiek tiek
nustebino, kadangi jie siūlo ir dabar jau atsirado Viešojo
administravimo įstatyme tokia nuostata, kad žurnalistų etikos
inspektorius būtų tik patarėjas, tačiau ne kokia nors veiklos
priežiūrą atliekanti institucija, taikanti imperatyvias normas
(...) Tai mus šiek tiek stebina ir glumina, nes tikrai dabar ne
laikas atsisakyti imperatyvių normų“, - sakė inspektorė.
Už žurnalistų etikos inspektoriaus teisėtų reikalavimų,
priimtų sprendimų nevykdymą ar trukdymą jam vykdyti funkcijas
įstatymai viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams ir (ar)
už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims
numato baudas nuo 500 iki 1000 litų.
Inspektorė pabrėžė, kad pernai 81 proc. skundų, kuriuos tyrė
jos vadovaujama tarnyba, pripažinti pagrįstais.
Z.Zamžickienės teigimu, itin daug aptinkama Nepilnamečių
apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymo pažeidimų.
2009 metais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gavo 215
skundų, 2010 metais - 183. Dauguma jų - 130 (2009 m.) ir 86 (2010
m.) - buvo dėl galimų pažeidimų spaudoje. Antrą vietą užėmė
internetas - atitinkamai 61 ir 67 skundai.
Inspektorė pabrėžė, kad dauguma jos sprendimų skundžiami
teismui, apie 80 proc. bylų laimimos. Kita vertus, anot jos, tarnybos
darbuotojai priversti teisminiams nagrinėjimams skirti daug laiko ir
jėgų, mat teismų procesai trunka metus ir ilgiau.
„Mus tiek įvelia į teisminius ginčus, teismai kartais irgi
pataikauja, turime įrodinėti, kad vykdydami tiesiogines pareigas,
nepažeidėme jokių įstatymų“, - kalbėjo žurnalistų etikos
inspektorė.
Z.Zamžickienė pranešė siūlanti įtvirtinti naujovę - taikos
sutartį. Dabar, pasak jos, skundų nagrinėjimas gali baigtis tik
konstatavimu, kad jis pagrįstas arba ne. Konflikto pusėms norima
pasiūlyti sudaryti taikos sutartį.
„Be to, galvojame, jeigu skundas pripažintas pagrįstas iš
dalies, ateityje galbūt skirti ne įspėjimą, o rekomendaciją“, -
dėstė žurnalistų etikos inspektorė.
Ji taip pat sakė susitiksianti su Generalinės prokuratūros
atstovais ir prašysianti, kad šie imtųsi iniciatyvos ginti
viešąjį interesą, kai pažeidžiamos nepilnamečių teisės.
Paklausta, ko jos vadovaujamai tarnybai trūksta, kad padėtis
žiniasklaidoje pasikeistų, Z.Zamžickienė minėjo, jog reikėtų
priimti priimti specialų Žurnalistų etikos inspektoriaus
įstatymą. Mat dabar jų veikla Visuomenės informavimo įstatyme
reglamentuota ne visai tinkamai, išsamiai.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja skundus dėl
visuomenės informavimo priemonėse pažeistos asmenų garbės ir
orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų
tvarkymo pažeidimų, prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių
apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo
nuostatos.
Žiniasklaidai smogė krizė ir mokesčiai, ji „geltonėja“, daugėja paslėptos reklamos
Ekonominis sunkmetis ir
Vyriausybės užkrauta mokesčių našta turėjo itin neigiamų
padarinių Lietuvos žiniasklaidai, dėl to ji ėmė labiau
bulvarėti, padaugėjo paslėptos reklamos.
Tokios Lietuvos žiniasklaidos tendencijos nurodytos žurnalistų
etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pateiktoje 2009-2010
metų veiklos ataskaitoje.
Jai trečiadienį bendru sutarimu pritarė Seimo Švietimo, mokslo
ir kultūros komitetas. Ataskaita dar bus svarstoma parlamente.
„Laikraščių leidėjams pridėtinės vertės mokestis (PVM)
padidėjo daugiau nei keturis kartus, per dvejus metus 40 proc.
išaugo socialiniai ir kiti mokesčiai (be PVM), 2010-ųjų lapkritį
leidėjai sužinojo, kad nuo 2011-ųjų Lietuvos paštas 40 proc.
didina spaudos leidinių pristatymo kainą, - pirmą kartą per 20
Lietuvos nepriklausomybės metų ji viršijo leidinio savikainą“, -
rašoma ataskaitoje.
Inspektorė teigia, kad kraunant mokesčių naštą ant
žiniasklaidos pečių, „nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes
neigiamas pasekmes, susijusias su visuomenės informavimu, jo
nepriklausomumu ir kokybe“.
„Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo
stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami
žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai.
Mažėjo prenumeratorių skaičius, išlikę laikraščiai ir
žurnalai brango, krito jų pardavimų apimtys. Padaugėjo
užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė“, -
tvirtina Z.Zamžickienė.
Spaudos statistikos duomenimis, kuriuos pateikia Lietuvos
nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir
knygotyros centras, 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais,
laikraščių išleista 30 pavadinimų mažiau, o tiražas sumažėjo
penktadaliu. Žurnalų tiražas sumažėjo 13 procentų.
Šie duomenys, bet ne tik jie, pakeitė ir reklamos apimtis.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „TNS LT“ duomenimis,
reklamos plotas laikraščiuose sumažėjo 28,2 proc., žurnaluose -
31,5 procento.
„Apskritai 2009 metais reklamos rinka žiniasklaidos priemonėse
viršijo pesimistines prognozes - nukrito iki 2004 metų lygio, t.y.
sumažėjo 39,2 procento. (...) Darbo neteko kas penktas
žiniasklaidos darbuotojas“, - teigiama ataskaitoje.
Anot jos, nuo neigiamų ekonominių pasekmių neišgelbėjo ir
beveik du kartus didesnė valstybės parama kultūrinei ir
šviečiamajai žiniasklaidai, skiriama per Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą.
Žurnalistų etikos inspektorė atkreipė dėmesį, kad
žiniasklaidos verslu pastaraisiais metais susidomėjo bankai, per
savo antrines įmones perimantys laikraščių ir kitų visuomenės
informavimo priemonių valdymą.
„Kai laikraščius, žurnalus, elektroninę žiniasklaidą ima
valdyti magnatai, slepiantys savo turtinius interesus, politines
pažiūras ir ambicijas, visuomenei kyla grėsmė gauti vienpusišką
arba - dar blogiau - kryptingai suformuotą, dozuotą ar kitaip
apdorotą informaciją“, - tvirtina inspektorė.
Jos tvirtinimu, savininkų įtakos veikiama žiniasklaida turi
visas galimybes savaip sudėlioti turinį.
„Redaktoriai ir žurnalistai tampa „priemone“ selektyviai
informacijai parengti. Trinasi ribos tarp informacijos ir reklaminio
pranešimo. Objektyvią informaciją keičia rinkodara ir žinios
modeliavimo technologijos. Jos išvirsta manipuliuojančiais, emocijas
kaitinančiais žaidimais, atspindinčiais konkretaus verslo
interesą“, - teigiama dokumente.
Jame taip pat atkreiptas dėmesys į žiniasklaidos
„geltonėjimą“, nes „pastangos išgyventi verčia leidėjus legaliais
ir nelegaliais būdais pritraukti savo verslo finansavimo šaltinius -
reklamos užsakovus ir skaitytojus“.
„Kai kuriose laidose gujami paskutiniai etikos likučiai:
agresyvumas, tirštas tamsių spalvų potėpis, naujų laikų
„prokuratorių“ tonas ir galutinis viešas nuosprendis prasilenkia su
žmogaus nekaltumo prezumpcija. Tokia stilistika neretai taikoma ir
laikraščiuose. Informacija, kaip žinia, traukiasi, plečiasi
viešųjų ryšių specialistų paslaugos“, - sako žurnalistų etikos
inspektorė.
Anot jos, iki šiol nepatvirtinta leidinių auditavimo tvarka
leidžia manipuliuoti leidinių tiražais, iškraipyti rinką.
Kita vertus, inspektorė pripažįsta, kad žiniasklaidos
bendruomenėje vykstančios iniciatyvos rodo, kad pati žurnalistai
netyli apie negeroves ir vienybės stoką, analizuoja to priežastis
ir ieško išeičių.
„Vieša žurnalistų bendruomenės savianalizė ir savikritika
paprastai veda tiesiai į tikrąją savitvarką“, - sakoma
ataskaitoje.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja skundus dėl
visuomenės informavimo priemonėse pažeistos asmenų garbės ir
orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų
tvarkymo pažeidimų, prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių
apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo
nuostatos.
