Žiniasklaidai smogė krizė ir mokesčiai, ji „geltonėja“, daugėja paslėptos reklamos

Jos duomenimis, 2009 metais įvykdyti 7,7 proc. inspektoriaus sprendimų, 2010 metais – 58,3 procento.

„Tai labai džiugus rezultatas. Manau, jis atspindi inspektoriaus misiją. Turi būti grįžtamasis ryšys. Jeigu nevykdomi sprendimai, vadinasi, institucijos autoritetas turbūt dar nėra pakankamai aukštas. Sprendimų vykdymu parodoma, kaip vertinama žurnalistų etikos inspektoriaus institucija“, - trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui (ŠMKK) pristačiusi savo vadovaujamos tarnybos 2009-2010 metų ataskaitą sakė Z.Zamžickienė.

Matydama tokį rezultatą, ji teigė nepritarianti Teisingumo ministerijos siūlymui iš žurnalistų etikos inspektoriaus atimti administracinio poveikio priemones.

„Šiuo metu Teisingumo ministerijos pozicija mus šiek tiek nustebino, kadangi jie siūlo ir dabar jau atsirado Viešojo administravimo įstatyme tokia nuostata, kad žurnalistų etikos inspektorius būtų tik patarėjas, tačiau ne kokia nors veiklos priežiūrą atliekanti institucija, taikanti imperatyvias normas (...) Tai mus šiek tiek stebina ir glumina, nes tikrai dabar ne laikas atsisakyti imperatyvių normų“, - sakė inspektorė.

Už žurnalistų etikos inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymą ar trukdymą jam vykdyti funkcijas įstatymai viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams ir (ar) už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingiems asmenims numato baudas nuo 500 iki 1000 litų.

Inspektorė pabrėžė, kad pernai 81 proc. skundų, kuriuos tyrė jos vadovaujama tarnyba, pripažinti pagrįstais.

Z.Zamžickienės teigimu, itin daug aptinkama Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymo pažeidimų.

2009 metais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gavo 215 skundų, 2010 metais - 183. Dauguma jų - 130 (2009 m.) ir 86 (2010 m.) - buvo dėl galimų pažeidimų spaudoje. Antrą vietą užėmė internetas - atitinkamai 61 ir 67 skundai.

Inspektorė pabrėžė, kad dauguma jos sprendimų skundžiami teismui, apie 80 proc. bylų laimimos. Kita vertus, anot jos, tarnybos darbuotojai priversti teisminiams nagrinėjimams skirti daug laiko ir jėgų, mat teismų procesai trunka metus ir ilgiau.

„Mus tiek įvelia į teisminius ginčus, teismai kartais irgi pataikauja, turime įrodinėti, kad vykdydami tiesiogines pareigas, nepažeidėme jokių įstatymų“, - kalbėjo žurnalistų etikos inspektorė.

Z.Zamžickienė pranešė siūlanti įtvirtinti naujovę - taikos sutartį. Dabar, pasak jos, skundų nagrinėjimas gali baigtis tik konstatavimu, kad jis pagrįstas arba ne. Konflikto pusėms norima pasiūlyti sudaryti taikos sutartį.

„Be to, galvojame, jeigu skundas pripažintas pagrįstas iš dalies, ateityje galbūt skirti ne įspėjimą, o rekomendaciją“, - dėstė žurnalistų etikos inspektorė.

Ji taip pat sakė susitiksianti su Generalinės prokuratūros atstovais ir prašysianti, kad šie imtųsi iniciatyvos ginti viešąjį interesą, kai pažeidžiamos nepilnamečių teisės.

Paklausta, ko jos vadovaujamai tarnybai trūksta, kad padėtis žiniasklaidoje pasikeistų, Z.Zamžickienė minėjo, jog reikėtų priimti priimti specialų Žurnalistų etikos inspektoriaus įstatymą. Mat dabar jų veikla Visuomenės informavimo įstatyme reglamentuota ne visai tinkamai, išsamiai.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos asmenų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.

Ekonominis sunkmetis ir Vyriausybės užkrauta mokesčių našta turėjo itin neigiamų padarinių Lietuvos žiniasklaidai, dėl to ji ėmė labiau bulvarėti, padaugėjo paslėptos reklamos.

Tokios Lietuvos žiniasklaidos tendencijos nurodytos žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pateiktoje 2009-2010 metų veiklos ataskaitoje.

Jai trečiadienį bendru sutarimu pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ataskaita dar bus svarstoma parlamente.

„Laikraščių leidėjams pridėtinės vertės mokestis (PVM) padidėjo daugiau nei keturis kartus, per dvejus metus 40 proc. išaugo socialiniai ir kiti mokesčiai (be PVM), 2010-ųjų lapkritį leidėjai sužinojo, kad nuo 2011-ųjų Lietuvos paštas 40 proc. didina spaudos leidinių pristatymo kainą, - pirmą kartą per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų ji viršijo leidinio savikainą“, - rašoma ataskaitoje.

Inspektorė teigia, kad kraunant mokesčių naštą ant žiniasklaidos pečių, „nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes, susijusias su visuomenės informavimu, jo nepriklausomumu ir kokybe“.

„Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių skaičius, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimų apimtys. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė“, - tvirtina Z.Zamžickienė.

Spaudos statistikos duomenimis, kuriuos pateikia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centras, 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, laikraščių išleista 30 pavadinimų mažiau, o tiražas sumažėjo penktadaliu. Žurnalų tiražas sumažėjo 13 procentų.

Šie duomenys, bet ne tik jie, pakeitė ir reklamos apimtis. Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „TNS LT“ duomenimis, reklamos plotas laikraščiuose sumažėjo 28,2 proc., žurnaluose - 31,5 procento.

„Apskritai 2009 metais reklamos rinka žiniasklaidos priemonėse viršijo pesimistines prognozes - nukrito iki 2004 metų lygio, t.y. sumažėjo 39,2 procento. (...) Darbo neteko kas penktas žiniasklaidos darbuotojas“, - teigiama ataskaitoje.

Anot jos, nuo neigiamų ekonominių pasekmių neišgelbėjo ir beveik du kartus didesnė valstybės parama kultūrinei ir šviečiamajai žiniasklaidai, skiriama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Žurnalistų etikos inspektorė atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidos verslu pastaraisiais metais susidomėjo bankai, per savo antrines įmones perimantys laikraščių ir kitų visuomenės informavimo priemonių valdymą.

„Kai laikraščius, žurnalus, elektroninę žiniasklaidą ima valdyti magnatai, slepiantys savo turtinius interesus, politines pažiūras ir ambicijas, visuomenei kyla grėsmė gauti vienpusišką arba - dar blogiau - kryptingai suformuotą, dozuotą ar kitaip apdorotą informaciją“, - tvirtina inspektorė.

Jos tvirtinimu, savininkų įtakos veikiama žiniasklaida turi visas galimybes savaip sudėlioti turinį.

„Redaktoriai ir žurnalistai tampa „priemone“ selektyviai informacijai parengti. Trinasi ribos tarp informacijos ir reklaminio pranešimo. Objektyvią informaciją keičia rinkodara ir žinios modeliavimo technologijos. Jos išvirsta manipuliuojančiais, emocijas kaitinančiais žaidimais, atspindinčiais konkretaus verslo interesą“, - teigiama dokumente.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys į žiniasklaidos „geltonėjimą“, nes „pastangos išgyventi verčia leidėjus legaliais ir nelegaliais būdais pritraukti savo verslo finansavimo šaltinius - reklamos užsakovus ir skaitytojus“.

„Kai kuriose laidose gujami paskutiniai etikos likučiai: agresyvumas, tirštas tamsių spalvų potėpis, naujų laikų „prokuratorių“ tonas ir galutinis viešas nuosprendis prasilenkia su žmogaus nekaltumo prezumpcija. Tokia stilistika neretai taikoma ir laikraščiuose. Informacija, kaip žinia, traukiasi, plečiasi viešųjų ryšių specialistų paslaugos“, - sako žurnalistų etikos inspektorė.

Anot jos, iki šiol nepatvirtinta leidinių auditavimo tvarka leidžia manipuliuoti leidinių tiražais, iškraipyti rinką.

Kita vertus, inspektorė pripažįsta, kad žiniasklaidos bendruomenėje vykstančios iniciatyvos rodo, kad pati žurnalistai netyli apie negeroves ir vienybės stoką, analizuoja to priežastis ir ieško išeičių.

„Vieša žurnalistų bendruomenės savianalizė ir savikritika paprastai veda tiesiai į tikrąją savitvarką“, - sakoma ataskaitoje.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos asmenų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.