Danijoje skleidžiasi lietuvės įsukto vestuvių planavimo verslo sparnai

Jurgita Noreikienė
Lina Baltramiejūnaitė (Lina von Bale) vadovauja vienai didžiausių Danijos vestuvių organizavimo firmų „Wedding deluxe“. Lietuvė, kuriai yra tik 28-eri ir kuri yra televizijos laidų vedėjos ir verslininkės Gretos Šapkaitės pusseserė, sako, kad danus buvo nelengva įtikinti naudotis vestuvių planuotojų paslaugomis, nes jis buvo viena pirmųjų, pradėjusi vestuvių planavimo verslą Danijoje.
Lina Baltramiejūnaitė vadovauja vienai didžiausių Danijos vestuvių organizavimo firmų „Wedding deluxe“.
Daugiau nuotraukų (1)
Į Daniją atvyko paauglystėje
Lina į Daniją atvyko kartu su tėvais, būdama vos 15-os. „Mano tėvus pakvietė dirbti į Daniją. Jie abu – širdies ir kraujagyslių chirurgai. Aš išvykau su jais kartu, pradėjau lankyti danišką mokyklą. Baigusi gimnaziją, studijavau rinkodarą. Tada pagalvojau, kad Danijoje trūksta vestuvių planuotojų“, - pasakoja Lina.
Šiuo metu Danijoje be Linos vadovaujamos „Wedding deluxe“ yra dar dvi tuo užsiimančios įmonės. „Esu dalyvavusi daugybėje vestuvių Lietuvoje ir JAV. Nemažai jų vyko, naudojantis vestuvių planuotojų paslaugomis. Pagalvojau, kad reikia ir man atidaryti savo firmą“, - verslo pradžią prisimena lietuvė.
Pradžia buvo nelengva. „Danai, nors ir labai turtingi, įpratę viską patys daryti. Prieš 4-5 metus, kai atidariau vestuvių organizavimo paslaugas teikiančią firmą, danai net nežinojo, kas tai per paslaugos. Jie buvo girdėję, kad toks dalykas egzistuoja Amerikoje, bet įsivaizdavo, kad tai kainuoja labai daug pinigų“, - prisimena pašnekovė.
Lietuvė pradėjo reklamuoti internete ir laikraščiuose, leido katalogus. Per keletą metų verslas įsisuko. Šiuo metu įmonėje dirba 5 planuotojai – 3 sostinėje Kopenhagoje ir 2 Jutlandijoje. Vestuvių organizavimo paslauga kainuoja nuo 15-20 tūkst. kronų (maždaug nuo 10 tūkst. litų). Planuojamos ne tik vestuvės, bet ir sužadėtuvės.
„Danijoje siūlyti planuoti sužadėtuves pradėjau pati pirmoji, iki manęs niekas to neturėjo“, - sako lietuvė. Per metus „Wedding deluxe“ suorganizuoja apie 80 vestuvių. Danai labiausiai mėgsta tuoktis pavasarį ir prieš Kalėdas.
Danai per vestuves nešoka
„Tradicinės daniškos vestuvės visai kitokios, nei lietuviškos, - pasakoja vestuvių planuotoja. - Lietuviai daug šoka, pramogauja. Danai daugiausiai laiko praleidžia sėdėdami už stalų. Jie turi tradiciją – tėvai ir draugai turi jaunųjų porai parašyti dainą. Melodija dažniausiai imama visiems žinoma, o tekstas kuriamas pačių. Dainos susukamos į popieriukus ir sudedamos į krepšius. Prieš valgant dainos išsidalinamos, ir po to jas visas reikia dainuoti. Tai užtrunka keturias ar penkias valandas. Gana nuobodu.“
Danijoje nėra vestuvinio torto tradicijos. Jei ir būna tortas – tai nedidelis. Dažniausiai danai per vestuves smaguriauja mažais keksiukais – jų šventei prikepama šimtai. Vakarienei apie 22 val., kai jaunieji išeina miegoti, likę švęsti svečiai valgo dešreles. Paprastai atvažiuoja specialus dešrelių vagonėlis.
Vienas linksmiausių daniškų vestuvių papročių – pietaujant, kai tik jaunikis išeina, visi už stalo sėdintys vyrai turi bėgti bučiuoti nuotakos. Lygiai tas pats vyksta, kai išeina jaunoji – tada visos salėje esančios moterys puola bučiuoti jaunikio. Kad naujai sukurtos šeimos turtai byrėtų net per kojines, salės viduryje pasodintam jaunikiui nuaunamas batas ir prakerpama kojinė.
Populiaresnės nedidelės vestuvės. „Didžiausios vestuvės, kokiose buvau – 150 žmonių, - sako Lina. - Neseniai teko dalyvauti vestuvėse, kur buvo tik 30 žmonių. Danai paprastai nedaro puotos visai giminei.“
Paklausta, ar danai daug geria per vestuves, Lina prapliumpa juokais: „Mes neskaičiuojam, kiek jie išgeria, bet gėrimo kultūra absoliučiai kitokia, nei lietuvių“. Danai per vestuves prie valgių geria baltą ir raudoną vyną, o desertui – desertinius vynus. Laukdami jaunųjų, svečiai gauna po taurę šampano. Jokių stipresnių gėrimų, be kurių neįsivaizduojamos lietuviškos vestuvės. Alus, nors ir populiarus gėrimas Danijoje, vestuvėms laikomas netinkamu.
Išlaidauja suknelei ir maistui
Daniškų vestuvių pamergių suknelės paprastai būna kuklios. Ir patys svečiai nesipusto – rūbai neretai primena kasdieninius. Į vestuves normalu ateiti net su džinsais, tik palaidinė būna kiek gražesnė. „Danai vadovaujasi taisykle – tu neturi galvoti, jog esi gražesnis ir protingesnis už visus kitus“, - aiškina L.Baltramiejūnaitė.
Nevengiama išlaidauti tik nuotakos apdarui. Nuotakos suknelė paprastai būna ilga, pūsta. Žinoma, modelis priklauso ir nuo pasaulyje vyraujančių madų. Pati pigiausia nuotakos suknelė kainuoja 5-6 tūkst. kronų (apie 4-5 tūkst. litų). „Neseniai vykusiose vestuvėse nuotakos suknelė kainavo 25 tūkst. kronų. Ir tai dar nelaikoma labai brangia suknele.“, - sako Lina.
Nors nuotakos suknelė – nepigi investicija, didžiausią daniškų vestuvių išlaidų dalį sudaro maistas. Tačiau jo nepriruošiama kalnai, kaip Lietuvoje. Trys patiekalai, desertas, vynas ir dešrelės. „Danai turi daug pinigų, bet labai taupo. Pastarosiose mūsų organizuotose vestuvėse taupumo sumetimais net neužsakinėjo muzikos“, - pasakoja vestuvių planuotoja.
Kukliausios vestuvės, kuriose dalyvauja 25-30 žmonių, kainuoja 35-40 tūkst. kronų (apie 20 tūkst. litų). Dažniausiai vestuvėse dalyvauja 50-80 žmonių. Tokioms išleidžiama apie 80 tūkst. kronų (apie 60 tūkst. litų).
Rengia ir gėjų vestuves
„Wedding deluxe“ vestuvių planavimo paslaugą siūlo ir gėjams bei lesbietėms. „Mes vieninteliai Skandinavijoje tą siūlome, - sako Lina. - Kol kas nebuvo taip, kad gėjai užsakytų visas vestuves nuo pradžios iki pabaigos. Bet teko padėti organizuoti, patarti. Gėjai tuokiasi taip pat, kaip ir skirtingų lyčių poros – nėra skirtumo organizuojant vestuves.“
Gėjai ir lesbietės vestuves švenčia pagal tokius pat papročius, kaip ir visi kiti danai. Lina sakosi pastebėjusi nebent tokį skirtumą, kad gėjai dažniausiai pageidauja vestuvinio torto. Neseniai lietuvės firmos konsultuoti gėjai pageidavo ir muzikos bei šokių, kad svečiams būtų linksma.
Lietuvei tenka daugiau pavargti, organizuojant kitų kultūrų žmonių vestuves – arabų, ispanų. Užsieniečiai pageidauja suderinti ir savo tautos, ir daniškus papročius.
Užsieniečiui susituokti su danu nėra paprasta – siekiant užkirsti kelią santuokos būdu didėjančiai imigracijai, sukurta nemažai apribojimų. „Lietuvė, ištekanti už dano, nebūtinai turi būti turtinga, - sako Lina. - Bet norintis su danu susituokti užsienietis privalo turėti sąskaitoje 50 tūkst. kronų. Ne kiekvienas gali turėti tokią sumą“. Paprastai tą indėlį padeda būsimas sutuoktinis danas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.