Motiniški jausmai kartais nugali instinktą žudyti

Rokiškio rajono Jūžintų miestelio gyventojos Jolantos Lasienės katė Dėmelė netikėtai tapo mama našlaičiams triušiukams.

Moteris juokauja, kad tai sėkmingai pasibaigęs jos ir bendradarbės Loretos Baurienės bendras eksperimentas ieškant našlaičiams naujos mamos.

„Kai atnešiau ką tik atsivestus keturis triušiukus ir padėjau prie katės, jaunėlis sūnus Klaudijus manęs tiesiai paklausė: „Ar jai atnešei maisto?“

Iš pradžių dar aklus triušiukus buvo nedrąsu palikti prie katės, kuri neseniai buvo atsivedusi kačiukų, bet augina tik vieną. Triušis katėms iš tiesų gali būti maistas.

Tačiau greičiausiai motiniškas instinktas nugalėjo. Dėmelė jiems tapo puikia mama“, pasakojo J.Lasienė.

Triušiukai priklauso ne J.Lasienei, o L.Baurienei. Bendradarbė pasiskundė darbe, kad triušė, atsivedusi keturis triušiukus, neišgyveno.

Mažylių neliko kam auginti, jų laukė triušės likimas. Tuomet abi kolegės ir nusprendė atlikti eksperimentą triušiukus atnešti auginti katei.

Dėmelė reagavo ramiai ji iškart prisileido mažus gyvulėlius. Galbūt jų tiesiog neatpažino, o gal jos motiniška širdis pasigailėjo mažylių.

Dabar Dėmelė triušiukus, o šie gerokai greičiau vystosi nei kačiukas, prižiūri lygiai taip pat kaip ir savo vaiką.

„Triušiukai jau mato, o kačiukas dar aklas. Pastarasis tik šliaužioja, o triušiukai jau pradeda šokuoti, tačiau katė juos vienodai maitina, prausia ir valo bendrą guolį. Ji labai gera mama, nuo mažylių nesitraukia, su jais guli pratisas valandas“, ir džiaugėsi, ir stebėjosi J.Lasienė.

Užaugintus triušiukus ji grąžins bendradarbei. Aišku, priešaky laukia dar keletas nerimo savaičių gal katė staiga „praregės“ ir pajus iki šiol miegantį instinktą griebti triušiuką kaip grobį.

Tačiau moteris bemaž įsitikinusi, kad savo pienu išmaitintą gyvulėlį ji ir toliau laikys savu.

Iš pirmo žvilgsnio keistų dalykų, kai gyvūnai ima globoti net savo priešų vaikus, „Panevėžio rytui“ pavyko aptikti ir daugiau.

Vabalninke, Biržų rajone, ramioje Paryžiaus gatvelėje, gyvenantys Balys ir Alfonsa Morkvėnai pernai priglaudė atklydusią katę. Garbaus amžiaus pora labai myli gyvūnus, yra priėmę ne vieną į jų kiemą atėjusį šunį ar katę.

Tuo metu, kai murklė iš kažkur atkeliavo pas Morkvėnus, sodybos šeimininkai turėjo sočiai augintinių, trijose šeimininko gražiai sumeistrautose būdose gyveno po keturkojį.

Pūkuota baltakailė prašalaitė pati pasirinko naujuose namuose jai labiausiai patikusią vietą įsitaisė šuns Pifo būdoje.

Morkvėnai, stebėdamiesi keistu gyvūno elgesiu, nusprendė, jog katę paviliojo šiluma. Šaltą žiemą prie gauruoto šuns šono jai, matyt, buvę jaukiausia.

Pifas ir baltoji sugyveno puikiai, miegojo susisukę į vieną kamuolį, tačiau šuo vienu dalyku su įname nesidalijo maistu šiukštu jos neprileido prie savo dubens.

Prie kitų dviejų šunų įnamė nė artyn nėjo, nesitaikė jų būdose miegoti.

Šeimininkai į susidraugavusius gyvūnus nebebūtų kreipę dėmesio, jei ankstyvą pavasarį iš būdos nebūtų išgirdę silpno miauksėjimo. Murklė šuns būdoje atsivedė 2 kačiukus.

Senas ir tingus Pifas tarsi atjaunėjo, ėmė budriai saugoti mažylius, iš pradžių prie būdos nenorėjo prileisti net šeimininkų. Kai paaugę kačiukai kepersuodavo būdos angos link, šuo snukiu juos stumdavo atgal, kur šilčiau.

Šuns ir katės šeima atrodė neįtikėtinai. Katė žindė mažylius, o šuo su jais žaisdavo. Įsišėlę mažyliai laipiodavo šuniui ant nugaros, ropšdavosi net ant galvos. Pifas, lyg pavyzdingas tėvas, kantriai kentė įvaikių išdaigas.

Šuo mažumėlę „sukatėjo“, ėmė ėsti kačių maistą, kurį šeimininkas pirkdavo specialiai jaunikliams.

„Dabar katinai užaugo, laksto kur nori, bet kartais grįžta į gimtą būdą nakvoti. Būna, kad Pifas guli susirangęs prie būdos, o joje drybso išsitiesę visi trys katinai“, pasakojo sodybos šeimininkų dukra Alė Morkvėnaitė.

Panevėžio rajone, netoli Skaistgirių, gyvenanti Audra Saulienė jau net ir nesistebi savo dviejų kalių vokiečių aviganių elgesiu. Moteris priprato, kad atsiradęs koks nors mažytis augintinis tuoj pat bus priglobtas vienos kurios nors kalės, ypač senosios.

Abi kalės jau augino po kelis kačiukus, neseniai globojo ir priklydusį mažytį šuniuką. Savo vaikų tuo metu neauginusioms kalėms gaminosi ir pienas.

Užaugę katinai per šalčius miegoti įsirango į kalių glėbį, nors dienomis šios juos kaip reikiant pavaiko ir net dantimis grybšteli.

Labiau motiniška iš pradžių buvo senoji kalė, jos duktė ilgai neturėjo vaikų, tad buvo pikta, vėliau, savų susilaukusi, tapo daug švelnesnė. Tačiau bedūkdama su kačiukais ji, atrodo, persistengdavo net du mažyliai po niurkymo nebeatsigavo.

Užvakar BNS pranešė, kad viename Kinijos zoologijos sode gimusius du retus liūto patino ir tigrės jauniklius teko maitinti kalei, nes tikroji motina juos atstūmė.

Kinijos rytuose esančio Sisiakou zoologijos sodo atstovė Cong Wen sakė, kad šį mėnesį tigrė atsivedė keturis mišrūnus jauniklius. Motina keturias dienas maitino jauniklius pienu, tačiau vėliau dėl nežinomų priežasčių juos atstūmė, dėl to du silpniausi mažyliai nugaišo.

Šandongo provincijoje esančio zoologijos sodo darbuotojai surado neseniai šuniukų atsivedusią kalę, kuri ėmėsi maitinti likusius gyvus didžiųjų kačių mišrūnus.

Mažyliams iš pradžių buvo sunku žįsti kalę, tačiau vėliau įprato. Liūtų ir tigrų mišrūnai yra reti ir paprastai gimsta tik zoologijos soduose.

„Panevėžio rytas“ praėjusią savaitę rašė, kaip Novokuznecko zoologijos sode katė žindo ką tik gimusį vilkiuką, kurio atsisakė vilkė. Šią naujieną prieš dvi savaites pranešė šio Kemerovo srities miesto, esančio Rusijos Vakarų Sibire, zoologijos sodo direktorė Tatjana Fadejeva.

„Vilkiukas gimė balandžio 24 dieną, Jis buvo trečias vilkės vaikas, motina jo atsisakė po keturių dienų, nors jokios jo patologijos mes nepastebėjome. Tada mums kilo mintis atiduoti jį žindyti katei, kuri tuo laiku žindė savo kačiukus“, papasakojo T.Fadejeva.

Katę darbuotojai uždarė į voljerą, ir ji beveik iš karto pradėjo laižyti vilkiuką ir jį žindyti. Vilkiukas auga gerai, bet ne taip greitai, kaip jo broliai. Šitai T.Fadejeva aiškina tuo, kad vilkiukas gauna mišrų maitinimą be katės pieno, jis dar papildomai dirbtinai maitinamas.

Novokuznecko zoologijos sodas ne kartą buvo patekęs į žiniasklaidos akiratį. Štai pernai spalį jame gimė trys liūtukai, o tai retenybė, nes liūtai nelaisvėje paprastai nesidaugina.

Kretingoje gyvenanti 74 metų Juzefa Budrienė prieš pusmetį tapo reto gamtos reiškinio liudininke: savo šuniukų neatsivedusi jos kalaitė Džina netikėtai ėmė rūpintis kačiukais ir juos žindyti savo pienu.

Benamės katės atsivestus kačiukus J.Budrienė pastebėjo dar rugsėjo pabaigoje. Vos praregėję mažyliai išnirdavo iš garažo. Kad kačiukai neprijunktų prie kretingiškių namų, ėdalo jiems moteris atnešdavo prie šiukšlių konteinerio.

Tačiau vieną dieną J.Budrienė nustebo pamačiusi, kad kačiukus ėmė globoti jos 12 metų kalaitė Džina. Ji paskutinę šuniukų vadą buvo atsivedusi prieš 5 metus, tačiau dabar prabudę motiniški instinktai gyvūną paskatino priglobti kačiukus.

Kalaitė juos meiliai išlaižydavo ir priimdavo į savo guolį. Šuneliui ir jos globotiniams J.Budrienė kasdien įpildavo pieno, tačiau po dienos pastebėjo, kad kačiukai pieno kažkodėl nelaka. Tuomet paaiškėjo, kad kalaitė juos ėmė žindyti savo pienu jis ėmė gamintis netgi neatsivedus savų vaikų.