Reportažą žiūrėkite čia.
Už įstatymo priėmimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo
vienas, susilaikė du. Numatyta, kad įstatymas įsigalios po 6
mėnesių nuo jo paskelbimo.
Už įstatymą balsuoti agitavę parlamentarai tvirtino, kad jis
iš esmės keis situaciją, aukai sudarydamas galimybę išvengti
smurto, tuo metu pasisakiusieji prieš baiminosi, jog jis atvers
kelią melagingais kaltinimais piktnaudžiauti „aukos“ padėtimi.
„Tokio įstatymo nebuvimas pasitarnavo, kad Lietuva yra tarp
tokių „drąsių“ šalių, kuriose leidžiama kumščiais spręsti
problemas šeimoje. Būtent šitas įstatymas fundamentaliai pakeis
aukos ir smurtautojo galimybes, ir tai yra svarbiausia, kad mes
apsaugosime šimtus moterų ir vaikų, kurie kasdien patiria smurtą
namuose“, - sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Kitas socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, kad naujas teisinis
reguliavimas sumažins smurto namuose atvejus, tačiau vien įstatymo
priėmimo tam neužteks, būtina pasirūpinti, kad atitinkamos
tarnybos būtų pasirengę jį įgyvendinti.
Tuo metu „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino, jog kyla
grėsmė, kad smurtautojais bus apšaukti ir nekalti žmonės, juoba
kad pradėti tyrimui užteks ir kaimyno pranešimo, o „tvarkietis“
Julius Veselka tvirtino, jog įstatymas moterims leis susidoroti su
nereikalingais tapusiais sutuoktiniais.
„Pasiklausius jūsų kalbų atrodo, kad Lietuvoj yra taip - vyrai
vien smurtautojai, o moterys vien angeliukai, ir dabar angeliukai
pradės auklėti smurtautojus. Taip nėra Lietuvoj. Dabar grįžta
vyras iš komandiruotės, randa pas žmoną meilužį, įkala
meilužiui, ir vyrą išvaro iš namų, o meilužis su žmona lieka
gyventi. Ne, gerbiamieji, už tai nebalsuosiu“, - sakė J.Veselka.
Seimo ketvirtadienį priimtu įstatymu įtvirtinta, kad nustačius
smurto šeimoje atvejį galėtų būti taikomos tokios apsaugos
priemonės: įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti, jei jis
gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui
nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą patyrusiu
asmeniu.
Grupė Seimo narių buvo projektui registravę pasiūlymą, kuris
pirmą kartą įkliuvusį smurtautoją būtų leidęs palikti namuose,
jei nekyla grėsmės nukentėjusio asmens sveikatai ar gyvybei,
tačiau jis svarstymo metu atmestas.
Pagal įstatymą, policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto
artimoje aplinkoje įvykį, turės nedelsdamas imtis priemonių
apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas
aplinkybes, pradėti baudžiamojo proceso procedūras. Smurtą
artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui pareiškimo rašyti nereikės.
Minėtos priemonės galėtų būti taikomos iki bylos nagrinėjimo
pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria kitų
kardomųjų priemonių - suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo
nukentėjusiojo. Šias priemones skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas
nutartimi turi skirti ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias
valandas.
Įtariamas smurtautojas galės gauti iš policijos pareigūno
informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas, kai bus
taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos.
Numatyta, kad smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę,
teisės aktų nustatyta tvarka atsakys ir asmuo, melagingai pranešęs
apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavęs smurtą artimoje
aplinkoje patyrusio asmens teisėmis.
Teisėsaugos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, kad šiuo metu
galiojantis teisinis reguliavimas jiems yra surišęs rankas kovojant
su smurtu privačioje erdvėje, mat be raštiško nukentėjusiojo
skundo beveik neįmanoma pradėti tyrimų. Be to, ir pradėjus tyrimą
smurtautojas gali gyventi drauge su auka.
Laukia didelis darbas
Moterų teises ginanti
visuomeninė organizacija sveikina Seime ketvirtadienį priimtą
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir dėkoja jį
palaikiusioms parlamentarėms, kurios savo ruožtu pabrėžia, kad dar
laukia didelis darbas smurtą išgyvendinti praktikoje.
Koalicijos „Moters teisės - visuotinės žmogaus teisės“
atstovė Lilija Henrika Vasiliauskienė ketvirtadienį per spaudos
konferenciją naują įstatymą vadino „didžiule demokratijos
pergale“, kurią pavyko pasiekti dėl moterų solidarumo.
„Mes tikrai be galo esame dėkingos visų frakcijų moterims, nes
visų pirma tai buvo didžiulis moterų solidarumas“, - sakė ji.
Tuo metu spaudos konferencijoje dalyvavusios Seimo narės
pabrėžė, kad įstatymo priėmimu kova su smurtu šeimose
nesibaigia.
„Įstatymas yra tiktai popieriaus lapeliai su juodom raidytėmis“,
- sakė parlamentarė Dalia Kuodytė.
Ji pabrėžė, kad didžioji pergalė bus tuomet, kai apie smurtą
šeimose bus kalbama garsiai, kai dings pasakymas „buitinis
konfliktas, kurį reikėtų spręsti už uždarų durų niekam
nesikišant“, kai baigsis juokeliai „jeigu muša, tai myli“.
Jos teigimu, dar reikia pakariauti, kad smurtas, kaip reiškinys,
būtų „išrautas iš sąmonės“. Tam esą visų pirma būtina, jog
kiekviena moteris, patirianti smurtą, suprastų, ką patiria, ir
žinotų, kad sulauks pagalbos.
D.Kuodytei antrino parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė,
taip pat pabrėžusi, kad dar laukia didelis darbas.
„Šiandien katalikiškoje Lietuvoje, kur šeima yra svarbi ir
labai sureikšminta, priimtas įstatymas prieš smurtą šeimoje.
Deja, įstatymas turi keistoką pavadinimą - Apsaugos nuo smurto
artimoje aplinkoje įstatymas. Katalikų krašte žodžių priedanga
norima išsaugoti šeimos šventumą ir tyrumą“, - svarstė ji.
M.A.Pavilionienė prisiminė, kad „teko praeiti tam tikrą etapą
įrodinėjant mūsų visuomenei, jog kalbėti apie smurtą šeimoje
yra būtina, kad negalima dailinti ir gražinti šeimos gyvenimo, nes
tik sakant tiesą apie šeimą galima šeimą pagydyti“.
Kad smurtas realiai išnyktų, parlamentarės teigimu, reikia
šviesti visuomenę, jog smurtas yra žmogaus teisių pažeidimas, tam
būtina teisėsaugos, sveikatos apsaugos ir savivaldybių
institucijų, žiniasklaidos pagalba.
„Nepanaikinę, neišrovę smurto šeimoje, mes negalime kalbėti
apie vyrų ir moterų lygybę, mes negalime kalbėti apie lygias
galimybes, mes negalime sakyti, kad Lietuvoje žmogaus teisės ir
laisvės yra apgintos“, - pabrėžė ji.
Tuo metu Seimo narė Ona Valiukevičiūtė pasidalijo girdėtais
vieno policininko pastebėjimais, kad priėmus šį įstatymą
„užsikimš areštinės“.
„Tegu užsikemša užuot tuščios stovėjusios“, - sakė
D.Kuodytė.