– Kiek laiko domitės investavimu ir kokia buvo pradžia?
- Su investicijomis susijusį darbą dirbu daugiau nei šešiolika metų – nuo 1995-ųjų, kai kolega pakvietė į naujai įkurtą finansų maklerio įmonę – ją steigė Lietuvoje gerai žinomas koncernas. Tai buvo įdomus metas, pati Lietuvos kapitalo rinkos pradžia: rinkos dalyvių mažai, prekyba Vilniaus vertybinių popierių biržoje praktiškai nevyko – birža atsidarydavo vos keletą kartų per savaitę, įvykdavo aukcionas, ir tuo viskas baigdavosi.
Nors tuo metu Lietuvoje vykdoma privatizacija į rinką pamažėle įtraukdavo vis daugiau pardavėjų, pirkėjus galėjai ant pirštų suskaičiuoti. Ir tik 1997-aisiais, Skandinavijos fondams susidomėjus Baltijos šalimis, prekyba akcijomis palengva įsibėgėjo iki vadinamosios „buliaus rinkos“ – kai kainos ir vertybinių popierių kursas pradėjo nuolat augti. Pirkdami akcijas išmaišėme visą Lietuvą. Tik trūko patirties ir buvome labai atsargūs – bijodami, kad akcijų kainos nukris, supirktas iš karto biržoje parduodavome. Kai skandinavų bei estų pirkėjai pasitraukė, mes neturėjome nė vienos akcijos.
– Kiek laiko pats investuojate savo ar kitų pinigus?
– Rimčiau investuoti pradėjau nuo 1997-ųjų. Ir jau ne taip atsargiai – laikui bėgant atsirasdavo vis daugiau drąsos, rizikingų sprendimų, kurie, žinoma, tuomet atnešdavo ir nuostolių – už investavimo patirtį reikia susimokėti. Kai jaunas, energingas ir drąsus į rinką įšoki, kaip į lekiantį ekspresą, rodos, tikslas ranka pasiekiamas. Bet nereikia pamiršti, kad rinka – tai gyvas organizmas, įnoringas ir gudrus, – meistriškai vedžioja už nosies ir nepatyrusiam investuotojui iš pradžių leidžia uždirbti. Bet tik pasijusk to dalyko ekspertu – atsiims viską. Be gailesčio ir su kaupu.
– Kokių pakilimo ir nuosmukio laikotarpių jums teko patirti? Ko išmokote per šias patirtis?
- 1997-aisiais kaip tik prasidėjo Azijos rinkos nuosmukis, ir akcijos bei valiutos šiame regione nuvertėjo daugiau nei dvigubai. Po metų dar viena karti patirtis – milžiniška kaip ir pati šalis Rusijos krizė.
Tuomet RTS indeksas krito net 94 proc., o laikytos saugiomis ir patikimomis Rusijos vyriausybės obligacijos nuvertėjo iki nulio – šalis atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus. Po šių įvykių investuotojų lėšos iš besivystančių rinkų pradėjo grįžti į senąsias saugias išsivysčiusias rinkas, ir mes „atradome“ Ameriką, kurios akcijų indeksas “Nasdaq” dėl technologijų sektoriaus bumo per keletą metų išaugo daugiau nei 2,5 karto.
Tai buvo investuotojams auksinis tikros pirkimo manijos laikas – užtekdavo neturinčiai veiklos istorijos, niekada neuždirbusiai ne tik pelno, bet ir pajamų interneto ar kompiuterinių technologijų bendrovei išleisti akcijas, jos kaipmat būdavo išgraibstomos investuotojų. Technologijų įmonių akcijų kainos, atrodė, pasieks ir pramuš patį dangų. Kaip pavyzdį paminėsiu „Nokia“ kompaniją, kurios akcija 1998 m. sausio pradžioje kainavo 4,6 dolerio, o 2000 m. birželį - net 62 dolerius. Šiandien didžiausios pasaulyje mobiliųjų telefonų gamintojos akcija verta 9,30 dolerio.
Tokių bendrovių buvo šimtai, tačiau manija baigėsi, atėjo technologijų sektoriaus krizė, ir kainos krito dešimtis, kartais ir šimtus kartų. Šis laikotarpis daug ko išmokė ir dar kartą įrodė, kad kiekvienas investuotojas privalo turėti planą ir, svarbiausia, šio plano laikytis. Taip pat prieš investuojant reikia sau atsakyti į klausimus: kodėl investuosite, kaip investuosite, į ką investuosite, kada pirksite, kada parduosite.
– Kokių faktorių investuotojai yra „spaudžiami“, kokios priežastys verčia žmones nesilaikyti nustatyto plano?
– Kaip ir visų kitų planų (pavyzdžiui, nuo pirmadienio derinsiu maistą ir sportuosiu), laikytis investavimo plano sunku. Tai tikrai sunkiausia investavimo dalis. Kodėl? Mes gi žmonės ir yra daugybė mus veikiančių faktorių – stiprią įtaką daro patarimai iš šalies, informacija žiniasklaidoje, internete. Dar blogiau, jei iš pradžių investuojami skolinti pinigai – artėjantis paskolos grąžinimo terminas ir nepamatuota rizika verčia daryti skubotus sprendimus. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad net analizuojant padarytas klaidas, savo kailiu ir pinigais patyrus didelių nuostolių ir, rodos, dabar jau tikrai turint teisingą investavimo planą, jo laikytis nebus lengva, nes egzistuoja žmogiškasis faktorius: ne kiekvienas gali peržengti per save - pripažinti nuostolius akcijoms pradėjus kristi, o kainoms kylant kantriai ir ilgai laukti – juk patogiau būtų gyventi čia ir dabar ir trimituoti apie pelnus.
Dar reikėtų paminėti ir dabar taip madingas žaidybines virtualias prekybos sistemas, kurios, mano manymu, investuotojui kur kas labiau žalingos nei naudingos. Darbas su tikrais pinigais yra visai kas kita, kaip ir reali, o ne virtuali sodo, gėlyno ar gyvūno priežiūra. Juk patyrę 100 000 litų realų finansinį nuostolį jaučiamės kur kas prasčiau, nei patyrę tokį patį virtualiame žaidime, tiesa? Kompiuterį išjungsi, rytoj pradėsi žaidimą iš pradžių, ir tiek bėdos. Realiame investavime, deja, tokios stebuklingos programos nėra.
– Ar per jūsų darbo metus daug žmonių neatlaikė „spaudimo“ ir netinkamu metu atsiėmė pinigus?
– Didžioji dalis žmonių daro tą pačią klaidą – investuoja kartu su visais tada, kai visi yra drąsūs ir vaikosi greito pelno, o parduoda turimas investicijas tuomet, kada baimės lygis pasiekęs kone dangoraižių aukštumas. Tai tik dar kartą patvirtina, jog dauguma investuoja be strategijos, plano, net neįsivaizduoja, kokios grąžos ar kokio potencialaus nuostolio gali tikėtis.
– Kuo skiriasi investavimas nuo spekuliavimo? Ar žmonės dažnai painioja šias sąvokas?
- Pagrindinis investavimo ir spekuliavimo skirtumas – laiko tarpas. Trumpai tariant, investuojama ilgam, apie investicijas pamirštama ir taškas, o spekuliuojant norima greitai uždirbti iš dažnų operacijų su vertybiniais popieriais. Normalu, kad kiekvienas iš mūsų viduje kažkiek esame spekuliantai, tačiau būtent šis bruožas mums padaro daug žalos investuojant.
Taigi turime apsispręsti – investuojame ar spekuliuojame. Ir nedarykite abiejų dalykų iš karto, kaip ir iš karto nedirbkite su didelėmis sumomis. Blogai, kai žmogus pradeda spekuliuoti, įklimpsta į nuostolius – laiku neparduoda, ir tampa ilgalaikiu investuotoju. Spekuliavimas yra lygiai toks pat sunkus darbas kaip ir bet kuris kitas, reikalaujantis daug žinių, patirties ir psichologinių savybių. Bet informacinės technologijos sukuria iliuziją, kad spekuliuoti vertybiniais popieriais yra lengva – užtenka atsidaryti sąskaitą pas finansų tarpininką, įsivesti internetą ir - pirmyn, aš jau specialistas. Tai - tik iliuzija.
Nereikia pamiršti, jog spekuliuojant finansų rinkose jūsų priešininkai – milžinišką patirtį, žinias, informaciją, programinę įrangą ir prekybos algoritmus turintys profesionalai. Kiek turėtumėte šansų pergalei profesionaliame bokso ringe, išėję į kovą su Michaeliu Tisonu? Arba vos antrą kartą atsistoję ant ledo nuomotomis pačiūžomis prieš Europos dailiojo čiuožimo čempionus? Manyčiau, daugumai žmonių geriausia yra rinktis ilgalaikį investavimą – šimtmečio statistika rodo, kad tai yra puikus būdas per ilgą laikotarpį sukaupti nemažas sumas.
– Kaip sudaromas investavimo planas? Kas svarbu, planuojant investuoti?
– Prieš pradedant investuoti, reikia sudaryti planą, t.y. apibrėžti investavimo tikslus, numatyti laiko horizontą ir toleruojamą riziką. Taip pat labai svarbu teisingai pasirinkti tinkamus investavimo instrumentus. Investuojantiems ilgam (10 metų ir ilgiau) ir norintiems uždirbti didesnę grąžą bei toleruojantiems aukštesnę riziką, patartina rinktis akcijas ar jų fondus. Nereikia pamiršti investicijas paskirstyti plačiai geografiškai, pasirenkant visame pasaulyje investuojančius fondus bei investuoti periodiškai, pvz. kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus. Geografinė diversifikacija padeda sumažinti vieno regiono riziką, o periodinis investavimas minimizuoja netinkamo investavimui momento tikimybę (kad investicija bus padaryta, kai rinka yra aukščiausiame taške). Teisingai sudarius planą ir pasirinkus investicijas, būtina plano laikytis.
- Ar dabar geras laikas investuoti?
- Investuoti, kaip ir mesti rūkyti, pradėti sveikai gyventi ir svajoti, visuomet yra geras laikas. Na, o jei rimtai, tai verta atminti, kad ilgalaikiame investavime laikas yra geriausias investuotojo sąjungininkas, todėl kuo anksčiau pradėsite ir kuo ilgiau investuosite, tuo geresnių rezultatų galite tikėtis.
Gal nuskambės kaip tose populiariose reklamose, bet pradėkite jau šiandien, o dar geriau būtų buvę vakar, ir svajonės gali virsti realybe. Pavyzdžiui, nuo šiandien kas mėnesį investavę, tarkim po 300 litų, po 30–40 metų veikiausiai būsite milijonieriais. Ir nesakykite, kad nėra laisvų pinigų, juk alaus bokalui jų daugeliui nepritrūksta.
Yra toks posakis: turtingas investuoja savo pinigus, ir kas lieka išleidžia, o neturtingas leidžia savo pinigus, ir investuoja kas lieka. Jeigu svajonės apie geresnį gyvenimą ateityje jums svetimos ir vis dar manote, kad jūsų ateitis turėtų būti tik valdžios rankose – nesukite dėl viso šito galvos. Na, o likusiems trumpa prognozė - žemos palūkanų normos, atsigaunanti ekonomika bei geri kompanijų rezultatai leidžia tikėtis, kad ši „buliaus rinka“ dar neišnaudojo viso potencialo, ir akcijos kils toliau.