Ką kojomis mindome?

„Esu dailininkė, daug metų gaminau keramikos dirbinius, buvau labai panirusi į materialųjį pasaulį ir, matyt, mane sustabdė pats Dievas, kad turėčiau laiko pagalvoti apie dvasią. Nukritau iš aukštai, susitrenkiau stuburgalį ir ilgai negalėjau vaikščioti, tad gulėjau lovoje, daug skaičiau ir galvojau. O susidūrusi su gydytojų bejėgiškumu man padėti, ėmiau ieškoti, kaip pati galėčiau išsigydyti. Taip sužinojau apie žmogaus energetiką ir meridianus, kuriais kūne teka energija. Išmokau save masažuoti ir taip atsistojau ant kojų. Tada pačiai sustiprėti prireikė ir žolių“, – gana senus įvykius, stipriai pakeitusius gyvenimą, prisimena Salomėja.

Dabar ji mielai dalijasi savo patirtimi su visais besidominčiaisiais, kaip tapti sveikesniems. Svajoja parašyti knygą apie gydomąsias žoles. Būtent tas, kurios auga pašaliuose, ant tako, yra lengvai surandamos ir atpažįstamos, todėl kiekvienas galėtų jų prisirinkti ir taip sau padėti.

„Vaistažolių yra labai daug. Tačiau kai kurių reikia ieškoti, kitas sunkiau atpažinti. Atrinkau 15 augančių tiesiog ant tako, nepelnytai nevertinamų. Įvairioje literatūroje surinkau daugybę žmonių liudijimų, kaip jomis gydėsi nuo sunkiausių ligų ir pasveiko. Kai kurios istorijos – tarsi stebuklas“, – sako Salomėja, kuriai būtent tos istorijos ir atrodo itin vertingos, nes apie pačias vaistažoles duomenų pakanka. Šiuos liudijimus, kaip žmonės paprastomis žolelėmis išsigydė nuo mirtinų ligų, ji svajoja sudėti į knygelę, kurią tikisi kada nors išleisti.

Anot Salomėjos, negalima atskirti žolelių poveikio nuo kitų energetinių poveikių žmogui. Tam tikrų rūšių energijos suteikia ir maistas, ir buvimas gamtoje, ir paros ritmai – svarbiausia pasiekti pusiausvyrą.

„Jei pažvelgsime į Kirlian metodu padarytas augalų fotografijas, pamatysime, koks nuo jų kyla baltos šviesos srautas, iš kurio ir galime spręsti apie juose esantį energijos kiekį. Jei žmogus teisingai maitinasi ir maistu nekenkia savo organizmui, daug energijos jis gauna savaime. Dieną gauname plečiančiąją energiją, o naktį esame veikiami susispaudžiančiosios. Rytą pabundu energinga ir man tikrai nereikia kuo skubiau pusryčiauti. Aš ir nepusryčiauju, išgeriu vandens, arbatos, sulčių ar sulos, ko tuo metu turiu“, – pasakoja Salomėja.

Ji jau nebesuskaičiuoja, kiek metų yra vegetarė, mano, kad bus apie dvidešimt. Tad pietums jau seniai valgo košes su žolėmis. Išsiverda kokių nors kruopų, baigiant virti į jas gausiai prideda pjaustytų žolių ir pagardina dviem šaukštais aliejaus.

„Košėms reikia rinktis kuo mažiau apdorotus grūdus – neskaldytus, nemaltus. Kai jų odelė pažeidžiama, dalis energijos prarandama. Jos ir šiaip mažėja grūdus nuėmus bei juos laikant, bet jei luobelės nepažeistos, tai vyksta lėčiau. Tai irgi matyti iš minėtu metodu padarytų nuotraukų. Iš jų paaiškėja, kaip maiste sumažėja energijos jį verdant. Aukštoje temperatūroje susproginėja ląstelių apvalkalai ir energija išlekia. Kas tame maiste naudingo išlieka?“ – retoriškai klausia moteris.

Atsisakiusi gyvulinio maisto, ji maitinasi grūdais, riešutais, daržovėmis, vaisiais ir, žinoma, žolėmis.

Iš grūdų vertingiausiais laiko grikius, lęšius ir žirnius, o šviežių ar džiovintų žolių gausiai įbarsto į kone visus patiekalus.

„Žolėse ar jų milteliuose yra daugybė naudingųjų medžiagų, kurių nuolat gauti organizmui yra tiesiog būtina. Dar labai geras augalas yra topinambas, kurio galima vartoti ne tik gumbus, bet ir lapų viršūnėles. Topinambai yra dviejų rūšių – žydintys ir ne. Tie, kur žydi, augina ne tokias raitytas, o lygesnes šaknis. Tačiau odelė tokia plona, jos nereikia nuskusti, tik nuplauti šepetėliu. Tuomet greitai sutarkuoti ir iškart valgyti, nes labai juoduoja. Taip yra dėl gausybės mineralų. Topinambai labai tinka sergantiesiems cukralige, juos vartojusieji dažnai ir akinius nusiima, nes tampa nebereikalingi “, – paaiškina Salomėja.

Po truputėlį ji pereina prie dar asketiškesnės mitybos. Sužinojusi, kad kaitinant maistas netenka didžiosios dalies energijos, nutarė rinktis vadinamąją gyvą mitybą – kai valgoma tai, kas visiškai niekaip neapdorota ir dar geriausia, kai vienu metu tik koks nors vienas produktas.

„Daug skaičiau apie rusų alternatyviąją mediciną ir mitybą, yra tiek liudijimų, kaip žmonės susigrąžina sveikatą arba tiesiog nereikalingai neapkrauna organizmo. Gyvulinį ar virtą maistą organizmas perdirbinėja valandų valandas, o gyvam suvirškinti pakanka apie 1,5 valandos. Keletą obuolių galima suvalgyti ir vėlai vakare. Tokiai mitybai tinka ir bananai bei kiti atvežtiniai vaisiai, svarbu vienu metu valgyti tik vieną jų rūšį“, – sako moteris.

Salomėja įsitikinusi, kad maistą naudingais elementais papildys kiekvieną pavasarį vartojamas 4 paprastų augalų – dilgėlės, garšvos, kiaulpienės ir baltosios notrelės – mišinukas. Pavartojus 2 savaites, reikėtų padaryti savaitės pertrauką, o paskui galima vėl pakartoti.

Kiaulpienėse daug vitaminų C, E, A, geležies, kalcio, fosforo, insulino, jodo. Jos gerina virškinimą, skatina medžiagų apykaitą, gydo tulžį, aktyvina apsaugines organizmo galias, varo prakaitą, tonizuoja, valo šlakus.

„Pienės skystina kraują, jas galima naudoti vietoj aspirino, kuriuo be reikalo piktnaudžiauja vyresnio amžiaus žmonės“, – sako Salomėja.

Apie dilgėles ir jų naudingąsias savybes plačiau rašėme praėjusiame „Kaimo laikraščio“ numeryje. Tepridursime, kad iš jų galima virti sriubą, dėti į omletus ir virtinius. Dilgėlės padeda nuo mažakraujystės, nervų uždegimų, avitaminozės, malšina galvos skausmą, valo kraują, mažina cukraus kiekį kraujyje, gerina medžiagų apykaitą. Atsargiai dilgėles vartoti reikia, jei padidėjęs kraujo krešėjimas.

Beje, palyginus vien šių dviejų žolių savybes matyti, kaip jos gali viena kitą papildyti, kad ir skystindamos ar tirštindamos kraują.

Garšvos – vienas naudingiausių maistinių augalų, jose daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų.

„Šventasis Serafimas Sarovskis savo raštuose pažymi, kad garšvos sudaro apie 80 proc. viso žalumynų raciono vienuolyne, jos yra pagrindinis vienuolių maistas“, – sako Salomėja.

Rinkti jaunus garšvų lapelius galima nuo ankstyvo pavasario, o kur šienaujama – ir vasarą.

Maistui nebetinkama jau pražydusi garšva. Kuo jaunesni lapeliai, tuo jie skanesni.

Garšvų arbata varo šlapimą, gydo podagrą, reumatą, artritą, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimus, mažina kraujo spaudimą, ramina, švieži susmulkinti lapai ar nuoviro kompresai ramina ir gydo odos pažeidimus, vabzdžių įgėlimus, nudegimus, karšti kompresai dedami ant skaudamų sąnarių.

Baltažiedžių notrelių atsargiau reikėtų vartoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas. Jos paprastai vartojamos kaip kraują stabdanti priemonė, ramina nervų sistemą, gerina širdies veiklą, gydo skrandžio bei galvos skausmus, stiprina ir tonizuoja organizmą. Taip pat vartojamos nuo kojų venų išsiplėtimo, cistito, egzemos, dilgėlinės, viduriavimo.

Salomėja įsitikinusi, kad daugelis ligų ir negalavimų atsiranda dėl to, kad organizmas būna užterštas. Išvalius jį, savijauta pagerėja, išnyksta ir odos defektai, kurie dažniausiai ir parodo, kad vidus yra užsiteršęs.

„Yra daugybė liudijimų, kad ugniažolėmis žmonės išsigydo net vėžį, atgauna regėjimą. Vieni verda nuovirą ir geria jo daug, kiti vartoja lašais. Dar kiti daro su jomis klizmas, deda kompresus. Kai žmogui labai blogai, kai gydytojai nebegydo, o išleidžia namo numirti, žmonės rizikuoja ir dėl dozių dydžio nesijaudina. Populiariausias būdas pasigaminti vaistų – jauną ugniažolę, kol ji dar trapi ir sultinga, nuplauti, apdžiovinti ir susmulkinti, galima sumalti mėsmale. Iš vieno litro tos masės išsunkus sultis, supilti stiklinę degtinės.

Kita žolė, gerai valanti organizmą, – pelynas. Anksčiau močiutės anūkams liepdavo po šaukštą pelynų miltelių praryti ir taip išvalydavo žarnyno parazitus. Labai gerai valo kraują. Pakanka 2 savaites ryte ir vakare prieš valgant gerti arbatą (šaukštas žolės stiklinei vandens). Kai geriama esant tuščiam skrandžiui, greičiau patenka į kraują. Rimtesnes ligas galima gydyti ištrauka, kuri pasigaminama 200 g pelynų viršūnėlių užpylus litru degtinės. Tinka ir bitkrėslės, jas galima vartoti profilaktiškai vienas arba drauge su pelynais“, – negaili receptų Salomėja.

Turime perspėti, kad minėtos valančiosios žolės laikomos rizikingomis ir jas vartoti patariama itin atsargiai, pasitariant su specialistu, kuris įvertins žmogaus sveikatos būklę.